Skapiškis pasitiko keliaujantį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš“

Šventiška nuotaika – nuo pirmų akimirkų

Skapiškio bardai

Vakar, spalio 17-osios pavakare, Skapiškio Varpo aikštė buvo apstatyta automobiliais. Kaip sakė Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio režisierė Vita Vadoklytė, automobilių spūstis – nuo pat Kupiškio. Tokia žinia, palydėta linksmu juoku ir plojimais, pilna žiūrovų salė pasitiko keliaujantį XVI tarptautinį dainuojamosios poezijos festivalį „Tai – aš“. Festivaliui – 16 metų, o Skapiškį jis aplankė 15 kartą.

Nežinia ar dėl to, kad čia jis – jubiliejinis, ar dėl to, kad jungtiniame koncerte dalyvavo mylimi savi atlikėjai Gediminas Storpirštis, Giedrius Arbačiauskas ir Agnė Arbačiauskienė, Vidas Petkevičius ir Martynas Kuliavas, užsieniečiai – belgai Ronny De Rauvas ir Rubenas Schelstraete, prancūzai Ganance Bauhain ir Danielis Jeanbrau, ar dėl Vilniaus mokytojų namų – šio festivalio iniciatoriaus – savanorės, puikios renginio vedėjos Agnės Vaitekėnaitės gero tono, o gal ir dėl to, kad renginys beveik sutapo su režisierės Vitos Vadoklytės , kurios sėkmingos veiklos dėka bardų festivalis „Tai – aš“ ir atkeliauja į Skapiškį, jubiliejumi – betgi nuo pirmų akimirkų pajutai šventišką nuotaiką.

Skapiškis turi tradiciją supažindinti žiūrovą ir su savais bardais. Šįkart scenoje – broliai Kazimieras ir Povilas Puronai bei Skapiškio bažnyčios vargonininkė Asta, visų vadinta kaimyne iš Pandėlio. Tai puikus dėmesys mylintiesiems dainuojamąją poeziją. Šįkart atlikėjai buvo artimi stipraus balso liaudies dainai.

 

 

Kaip visada – poeziją ir dainavo, ir skaitė

Teatro ir kino aktorius, bardas V. Petkevičius – kaip visada – poeziją ir dainavo, ir skaitė. Jam akomponavo gitaristas virtuozas Martynas Kuliavas.

Daugelį šio festivalio dalyvių, kaip teigia „Tai – aš“ organizatoriai, sieja keletas bendrų verdiktų – tai teatras ir giminystę jungiantys kūrybiniai saitai. M. Kuliavas – V. Petkevičiaus krikštasūnis. Kaip rašo madeinvilnius.lt, kartu su aktore Ilona Balsyte jis sukūrė teatralizuotą koncertą „Svajonių gatvė“ ir sužavėjo žiūrovus teatrališkumu.

V. Petkevičius skaitė Juozą Erlicką, dainavo Algimantą Mikutą, Vytautą Kernagį…

Salė truputį krizeno, truputį niūniavo, o V. Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj” V. Petkevičius, sakytum, rauda išraudojo…

 

 

Skapiškis – geriausias Lietuvos choras

 

Visi matė, režisierė V. Vadoklytė šluostosi ašaras, bardo, režisieriaus, aktoriaus, dainuojamosios poezijos festivalio „Tai –aš“ įkūrėjo Gedimino Storpirščio pasodinta ant scenos suolelio. Anot bardo, niekas jos nėra matęs tokios – sėdinčios ir nieko neveikiančios; nuolat ji veikloje, bėgime…

– Visi kultūros centrai jos pavydi, – sveikindamas režisierę sakė G. Storpirštis, ir ne tik Vilniaus mokytojų namų dovaną jai skyrė, bet ir dainą „Archangelai“ iš savo naujausios kompaktinės plokštelės „Metų laikai“; joje įdainuotos Dalios Saukaitytės, Marcelijaus Martinaičio, Daivos Čepauskaitės, Gintaro Grajausko eilės.

„Archangelų“ priedainį išmoko visa salė: kaip sakė bardas, Skapiškis – geriausias Lietuvos choras. Paskutinį dainos priedainio pakartojimą G. Storpirštis dainavo kartu su V. Vadoklyte.

 

 

Kai ištaria „ačiū“, šypsosi visi

Belgijos atlikėjas ir kompozitorius Ronny De Rauvas su žiūrovais buvo supažindintas tiesiog Ronu. Jis, beje, irgi susijęs su teatru: yra įsteigęs JUMMOO teatrą, aplankiusį Belgijos, Olandijos, Ispanijos, Las Vegaso, Pietų Afrikos Respublikos scenas.

Ronas atliko kelių muzikos žanrų dainas, mielas, gražias ir nuotaikingas. Kaip teigė renginio vedėja A. Vaitekėnaitė, Ronas dažniausiai koncertuoja su grupe, o šį kartą į festivalį atsivežė tik akordionistą R. Schelstraete, žymų džiazo muzikos atlikėją akordeonu. Rubenas vis šypsojosi, kai po dainos Ronas lietuviškai padėkodavo žiūrovams: mat prieš koncertą Ronas prisipažino, kad norėdamas  prisiminti žodį „ačiū“ jis nusičiaudo. Dainininkas dėkoja, muzikantas užkrečiančiai nusišypso – šypsenos pasklinda po visą salę.

 

 

Viskas pancūziškai jaunatviškai bardiška

Šiltai žiūrovas sutiko ir prancūzų Ganance Bauhain ir Danielio Jeanbrau duetą.

„Gananse savo dainose pasakoja apie gerą ir gražų pasaulį; jose ji perteikia save – atlikėja dainuoja apie savo, kaip jaunos moters, gyvenimą ir požiūrį. Jos kūryboje susipina meilė, švelnumas ir netgi feministinės idėjos. Surengusi daugiau nei 400 koncertų ir išleidusi tris muzikos albumus Gananse pirmą kartą pasirodo Lietuvoje, festivalyje „Tai – aš“, – pasakojo renginio vedėja.

Sakytum, net supratai dainininkės meilę jai akompanuojančiam gitaristui Danieliui – viskas pancūziškai jaunatviškai bardiška.

 

 

Įvykis – laiko ir visatos begalybėje

– Šiandien dainuojančiuosius šioje scenoje ir mes patys džiaugiamės girdėti. Smagu ir dėl to, kad salė ne tik žiūrovų pilna, bet ir šilumos, gero atliepiančio dėmesio, – sakė aktorius, filmų įgarsintojas G. Arbačiauskas, irgi koncertavęs šeimyniniu duetu su žmona, profesionalia violančelininke Agne Arbačiauskiene.

Jie abu kuria dainas, pasirinkdami sau mieliausių poetų Bernardo Brazdžionio, Janinos Degutytės, Henriko Radausko ir kitų žodžius.

Anot G. Arbačiausko, tikras stebuklas, kad laiko ir visatos begalybėje įvykiai susidėliojo taip, kad susirinkome būtent čia, dainuojamosios poezijos festivalyje, Skapiškyje. O už dainas atskiru sakiniu ji padėkojo šiandienos ir praeities poetams.

 

 

Prezidentei – gyvų pienių puokštė

Skapiškio festivalinį koloritą sustiprino ir V. Vadoklytės jubiliejui parengta Skapiškio teatro „Stebulė“ bei vaikų ir jaunimo studijos „Ku-kū“ veiklos, įamžintos šimtose nuotraukų, dviejose „Aukso paukštėse” ir daugybėje afišų, paroda. Jos centre – glėbiai gėlių jubiliatei. Daugelis rožių – geltonos, be abejo, tapatintos su V. Vadoklytės jau pora dešimtmečių organizuojamu „Pienių“ teatrų festivaliu. Neįtikėtina, bet viena puokštė ir buvo sukomponuota iš daugybės lauko pienių.

 

Sveikino V. Vadoklytę ir rajono meras Dainius Bardauskas, visiems priminęs, jog V. Vadoklytė – Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentė. Ne kas tokį titulą rajone, o ir Lietuvoje, turi.

– Tad ir kreiptis į ją derėtų – Jūsų Ekscelencija, – sakė meras ir į V. Vadoklytę kreipėsi būtent taip.

 

 

Rita Briedienė

Autorės nuotraukos