Pradžia » Aktualu » Skulptoriaus A. Lauciaus iniciatyva parodė – gali būti ir kitaip

Skulptoriaus A. Lauciaus iniciatyva parodė – gali būti ir kitaip

Publikavimo data: 2017-10-15

Audrius Laucius (kairėje) ir Algirdas Venckus

Parodos iniciatorius – skulptorius A. Laucius

Spalio 13 d. Kupiškio Gedimino gatvės 53B numeriu pažymėto pastato – kupiškėnai jį vadina buvusiomis kareivinėmis arba „Lelijos“ siuvykla – trečiame aukšte atidaryta paroda, kurią galima vadinti labai netikėtu kultūriniu įvykiu. Čia atidaryta dviejų – skulptoriaus Juozo Kėdainio  bei kupiškėno skulptoriaus, kalvystės meistro Audriaus Lauciaus – kūrybos darbų paroda.

J. Kėdainio, vieno žymiausio XX a. skulptoriaus, iš Kupiškio rajono Karaliūniškio kaimo kilusio, Migonyse mokyklą baigusio, parodų prieš porą metų – jo gimimo 100-ųjų metinių proga – rengta Kupiškyje ir Kaune. Bet šįkart – jokio jubiliejaus: K. Kėdainio paroda „Kūrybos procesas iš arti“ gimė paskatinta dvasinio poreikio ir azartiško impulso. Tiesa, šios parodos iniciatorius A. Laucius savąjį impulsą vadina kinetiniu. Jo darbų paroda ir pavadinta „Kinetinis impulsas“.

 

Sudėtinga pasigirti J. Kėdainio palikimu

Visi žino: Kupiškis saugo nemažą dalį J. Kėdainio palikimo. Štai bibliotekininkė Nida Galvanauskienė parodoje pasakojo:

– Po skulptoriaus mirties, vykdant jo valią, 2001 m. birželio 13 d. jo sesers tautodailininkės Bronės Kėdainytės pastangomis Kupiškio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai buvo perduota didelė dalis skulptoriaus bibliotekos: per 4 000 knygų. Be knygų, Kupiškio viešajai bibliotekai buvo padovanota ir daug skulptoriaus rankraštinių dokumentų, jo biografinė medžiaga, kūrybinės tarybinės visuomeninės veiklos dokumentai, korespondencija, šeimos medžiaga, dokumentai, monografija ir eskizai. Viešojoje bibliotekoje yra saugoma 218 Juozo Kėdainio rašytų laiškų. Skulptoriaus rankraštinis palikimas dar yra tvarkomas. Šiems darbams prireiks nevienerių metų. J. Kėdainio rankraštinį palikimą rengiama paversti skaitmenine kolekcija.

Nemažą dalį skulptoriaus J. Kėdainio palikimo – skulptūrų, piešinių, fotografijų, eskizų –  saugo ir Kupiškio etnografijos muziejus. Pasigirti šiuo palikimu labai sudėtinga – nėra patalpų jam eksponuoti. Visa tai sandėliuojama.

 

Štai, kaip buvo

Negalėtum teigti, kad vien susiklosčiusios aplinkybės paskatino A. Lauciaus iniciatyvą surengti parodą. Tiesa, ne taip seniai jo paties paroda „Kinetinis impulsas“ grįžo iš Briuselio. Kupiškis jos dar nebuvo matęs. Iš skulptoriaus pasakojimo supranti, kad nei dvasine, nei fizine prasme jis nebetalpino sukaupto lobyno: belgiški parodos įspūdžiai ir noras parodyti tai, kas jam teko iš J. Kėdainio asmeninių ir kūrybos daiktų, paskatino ieškoti parodos galimybių.

A. Lauciaus ir J. Kėdainio nesieja giminystės ryšiai. Jie – ne tos pačios kartos žmonės: J. Kėdainis mirė 1998 m., kai Audriui buvo 15-a. Bet, sakytum, pats likimas jaunam skulptoriui leido pajusti J. Kėdainio kūrybos impulsą kūrybiniam įkvėpimui.

Štai, kaip buvo. Audrius vykdė savo bičiulio užsakymą, šis pasiūlė apžiūrėti giminaičio skulptoriaus daiktus: „Gal tau kas pravers? Po jo mirties liko visokių įrankių, rakandų…“

– Nuvažiavau, – parodoje pasakojo A.Laucius. – Apakau tiesiog. Visko daug liko. Prieš mane buvo nuvykusi ir Nacionalinė biblioteka, Kupiškio muziejus. Žinokit, ką radau, tą pasiėmiau: įrankius, eskizus, stalus, stelažus, stekus… Mane tai labai įkvėpė! Iš tikrųjų iki šiol dar neperžiūrėjau jo visų eskizų, kiek jis yra pridaręs! Kaip sugebėjau, atsivežiau, sandėliavau savo patalpose.

 

Ir plačiai, ir smulkmeniškai

A. Laucius ieškojo galimybių ir vietos, kaip visa tai parodytu kupiškėnams – ir plačiai, ir smulkmeniškai. Geriausiai ir tiko buvusios kareivinės. Čia ne tik tilpo, bet ir labai kūrybingai susidėliojo abiejų skulptorių darbai.

– Mes kartu su Audriumi imamės čia organizuoti ekskursijas. Galėtume priimti didesnes ir mažesnes grupes, jei kas norėtų nuosekliai susipažinti su kūrybiniu procesu, papasakotume apie medžiagas, kaip jos naudojamos, ką reiškia tos formos, kodėl jos tokios… Manau, kad tai gali būti įdomu mokiniams, – sakė Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus.

 

Pastatas – miesto istorija

Pranas Jankauskas (stovi centre)

Buvusios kareivinės – nemenka dalis miesto istorijos. Į parodą atvykęs Pranas Jankauskas temainfo.lt pasakojo:

– Aš čia atvažiavau mokytis 1942 metais. Tuo metu čia buvo gimnazija. Pasimokėme nepilnus dvejus metus. Paskui frontas artėjo, mus iškėlė į miestą, į visokias patalpas – tris ar keturias, o čia padarė vokiečių karo ligoninę. Mes pažįstami su Kupiškio bibliotekos direktoriumi. Aš jam pasakiau, kad mano didžiausia svajonė – pakliūti į šias patalpas. Dabar mano svajonė – pakliūti į tą klasę, kurioje mokiausi. Ji – antram aukšte. Kai važiuoju nuo stoties, tai visada mano akys pakyla ties tais dviem langais.

 

Dar ne šią kadenciją

J. Kėdainio palikimas – apleistos salės priekyje. Jos gale – A. Lauciaus darbai. Visa tai nė kiek nesumenksta, kuria įspūdį, žadina miesto galimybių vizijas.

Kaip teigė bibliotekos direktorius dailininkas A. Venckus, Juozas Kėdainis, Henrikas Orakauskas, A. Laucius – beveik trys kartos. Tradicija tęsiasi. Kuria kryptim juda Audriaus kūryba? Darbai dekoratyvūs, apibendrintos formos.

– Daugumą darbų reikia paliesti, kad jie pilnai atsiskleistų – jie transformuojasi, – kalbėjo A. Venckus.

Patalpos priklauso Savivaldybei. Joms suremontuoti ir apšildyti – rajono biudžetui per dideli pinigai. Bet parodos čia gali vykti. A. Lauciaus idėja sutelkė Kupiškio viešosios bibliotekos, Etnografijos muziejaus specialistų potencialą – visi kartu parodė, jog gali būti ir taip. Žinia, geriau svajoti apie menų inkubatorių, negu sandėliuoti J. Kėdainį.

Impulsas skatina kinetiką. Veiksmui vietos – į valias. Gal gims dar negimusi idėja, kaip šią vietą suremontuoti. Anot parodoje dalyvavusio rajono mero Dainiaus Bardausko, šią kadenciją to padaryti nepavyks, nebent kitą…

 

Rita Aukščionytė

Emilijos Briedytės nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai (2)

  1. Daiva parašė:

    Negaliu atsistebėti Audriumi ir jo išradingumu!

  2. R. parašė:

    Gaila kad toks pastatas taip mazai isnaudotas….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *