Pradžia » Aktualu » Sodyba prie Lėvens – vaikų ir suaugusiųjų įspūdžiams

Sodyba prie Lėvens – vaikų ir suaugusiųjų įspūdžiams

Publikavimo data: 2017-06-07

Vaidas Juknevičius

Vaidas Juknevičius turizmo sodybą kuria prie pat Lėvens. Senutėlaitį išraiškingą namą, kažkada priklausiusį generolui Jonui Černiui, Vaido senelio pusbroliui,  supa toks pat senas sodas; neiškenti nežvilgtelėję į akmeninį šulinį, pats sodybos savininkas parodo skliautuotų lubų akmenimis išmūrytą rūsį… Čia dar daug kas keisis, bet, tikėtina, ramybe dvelkiantis jaukumas išliks.

Kiemas leidžiasi į slėnį, takas veda prie upės. Vienu metu galima išsinuomoti 12 baidarių.

Lankantis V. Juknevičiaus sodyboje Skapiškio pagrindinės mokyklos septintokai ir aštuntokai ruošėsi mūšiui: vilkosi maskuojančių spalvų kostiumus, dėjosi medžiaginius pošalmius ir tvirtus šalmus. V. Juknevičius dalindamas šautuvus pasiteiravo, ar visų berniukų tėvai susipažino su dažasvydžio taisyklėmis, ar pasirašė sutinką, kad jų sūnus dalyvautų mūšyje.

– Taip! – choru atsakė vaikai.

– O dabar patikrinsiu, ar jūs patys susipažinote su taisyklėmis, – pareiškė V. Juknevičius.

Jo klausimai berniukų nesutrikdė: jie puikiai žinojo ir svarbiausią, ir mažiau svarbias dažasvydžio taisykles. Ką buvo primiršę, Vaidas priminė.

– Ar teisingos taktikos laikosi kariai? – klausėme V. Juknevičiaus, kai automatai be paliovos ėmė tratėti už mūšio lauko kraštinių barikadų.

– Ne. Iš labai toli šaudydami kariai tik eikvoja kulkas, – sakė stovyklos vadovas.

Neįtikėtina: net šaudant iš kraštutinių pozicijų priešininkui buvo pataikyta tiesiai į šalmo akinius.

V. Juknevičius mokė mūšio taisyklių, pildė apkabas, pasakojo apie dažasvydžio ginklus… Daugelis jį žino, kaip Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorių, bet jis dar ir puikus stovyklų vadovas.

Kiekvienas ištratino po 200 dažais tykstančių kulkų.

Abi stovyklos dienos buvo kupinos atokvėpio nuo mokslų: 13 km baidarėmis – žemyn upe, iki Stirniškių; pažintis su Palėvenės vienuolynu, jo kieme – taiklumo išbandymas lanku; palyginti visai nebloga žvejyba – viena pagauta, trys pabėgo; žuvienė, maudynės, vakaronė prie laužo, savaime kilęs noras pažaisti „Tuku-tuku“, miegas palapinėse.

Šįkart stovyklavo tik berniukai – išskirtinai vyriška kariūnų kompanija. Su jais – jų mokytojos. Moksleivių grupės vadovas – organizatorius pramogauja nemokamai. Dviejų dienų stovykla vaikams kainavo po 22 Eur. Akcija galioja gegužės ir birželio mėnesiais.

– O kodėl tik berniukai? – klausėme mokytojų.

– Čia ir mergaitės būtų puikiai leidusios laiką. Tačiau mūsų septintokų klasėje – septyni berniukai ir viena mergaitė, o aštuntokų – aštuoni berniukai ir dvi mergaitės. Šįkart į Palėvenę keliavo tik vyrai… – sakė mokytoja.

Po mūšio skapiškėnai skubėjo į karjerą maudytis. Keliuko vidury mėtėsi rankšluostis: berniukai keliavo sketeriodamiesi, dalindamiesi įspūdžiais – kažkuris ir pametė; ras grįždamas.

Prasidėjo įspūdžių vasara.

 

Rita Briedienė

Komentarai (3)

  1. Dudi parašė:

    Faina, jo.

  2. !!!!!! parašė:

    Šaunuolis Vaidas!!! Parodys visiems ką reiškia užsispyrimas!!!!!!!

  3. Šaunuoliai parašė:

    Tai bent bendradarbiavimas. Matau, kad skapiškėnai labai daug dirba dėl vaikų. O kai kurie kiti, atrodo, kad tik dėl mokyklos vadovų įvaizdžio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *