Stasys Meliūnas: „Norime, kad viskas kuo geriau susiklostytų Rokiškio rajonui”

Rokiškio rajono tarybos narys Stasys Meliūnas

Rokiškio rajono taryba rado išeitį: ji, nebaigusi nagrinėti kovo 23-osios posėdžio visos darbotvarkės, padarė pertrauką, o balandžio 6 d. rinksis svarstyti kandidatų į politinio pasitikėjimo – vicemero ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus – postus.

Pakomentuoti situaciją paprašėme Tarybos nario, vieno iš opozicijos lyderių Stasio MELIŪNO.

 

– Kiek spėta pasidarbuoti prieš skelbiant dviejų savaičių pertrauką?               

– Buvo išnagrinėti visi darbotvarkės sprendimų projektai, priimti jų sprendimai; pradėtas nagrinėti, bet atidėtas politinio pasitikėjimo pareigybių skyrimo klausimas.

– Ką ši pertrauka reiškia?

– Manau, jog toks yra mero Antano Vagonio bandymas prailginti dviejų mėnesių terminą, per kurį nebuvo suformuota rajono valdžia. Vietos savivaldos įstatymas numato tiesioginį valdymą, jei per šį laiką nėra išrinktas bent vienas politinio pasitikėjimo pareigūnas ar nėra suformuotos savivaldos institucijos – Etikos, Antikorupcijos, Kontrolės komisijos.

–Ar ši ilgoji pertrauka ne per ilga?

– Reglamentas nedraudžia daryti pertraukos, o jos trukmė nėra ribota. Balandžio 6 d. mes grįšime atgal į kovo 23-osios posėdį ir svarstysime politinio pasitikėjimo kandidatus. Tokia situacija neturėtų įteisinti tiesioginio valdymo.

– Kaip temainfo.lt skaitytojams žinoma, į direktoriaus vietą siūloma Rokiškio verslo klubo administratorė Nataša Aleksiejeva, į vicemero – LSDP Rokiškio skyriaus pirmininkas Tadas Barauskas. Pastarajai kandidatūrai meras A. Vagonis prieštarauja jau du mėnesiai. Kokius įžvelgiate rajono vadovo tikslus?

– Jokių. Jis žaidžia. Ir jam tai patinka.

– N. Aleksiejeva atsiėmė savo kandidatūrą. Kodėl?

– Ji nesustabdė savo kandidatavimo į direktorės pareigas, tik paprašė nenagrinėti šio klausimo tol, kol rajono Taryboje nebus politinio susitarimo. Aš žinau, kad N. Aleksiejeva yra didelė rajono patriotė, tvirtai apsisprendusi kandidatuoti į Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas – imtis atsakomybės atnaujinti rajono Savivaldybės administracijos darbą, pagrįsti jos veiklą profesionalumu, novatoriškumu ir skaidrumu, o ne lojalumu vienai ar kitai partijai arba interesų grupei kaip yra dabar, padaryti rajoną konkurencingu prieš kitas savivaldybes, išgyvendinti bujojantį joje nepotizmą, nuolaidžiavimą bendrapartiečiams, aplaidžiai atliekantiems pareigas arba piktnaudžiaujantiems jomis. Ji gerai supranta: imtis atsakingų darbų galima tik tikint sėkme. O sėkmė politinio pasitikėjimo pareigose galima tada, kai turi tvirtą Tarybos politikų valdančiosios daugumos palaikymą, pagrįstą politiniu susitarimu.

– Iš tiesų sudėtinga. Ar Jūs irgi pasidavėte A. Vagonio raginimui prieš posėdį stotis ir kalbėti „Tėve mūsų”?

– Meras iš posėdžio pirmininko vietos nusileido prie tribūnos. Posėdį pradėjo malda „Tėve mūsų”. Visi atsistojo. Esam katalikai, nors, tiesa, salėje buvo ir sentikių. Pasidaviau bendruomeniškumui. Visi atsistojo. Žmonės pradėjo šnabždėtis: „Ką čia Vagonis simbolizuoja?”, „Kažin ar jis pats krikštytas?” Betgi pasimeldęs jis vėl tapo toks pat nepagarbus, negirdintis, nekeliantis pasitikėjimo.

– Ar jis meldėsi sudėjęs rankas? Mirk iš juoko… Ar dabar visada taip bus?

– Jo nuoširdumas nieko nereiškia. Komitetų posėdyje ranką pridėjęs prie širdies A.Vagonis dievagojosi, kad iš telefono ištrynė nufotografuotą opozicijos kreipimąsi į Vyriausybę dėl tiesioginio valdymo įvedimo. Dokumentas buvo paruoštas atvejui, jei kandidatų į politinio pasitikėjimo pareigybes svarstymas būtų atmestas, jei nebūtų buvusi patvirtinta mero Metų ataskaita. Situacijai pasikeitus dokumentas ir buvo išmestas. Bet komitetų posėdyje visiems Tarybos nariams buvo leista su juo susipažinti. „Jeigu tinka, ir pasirašyti galit?” – pasiūlėme dokumentu susidomėjusiam A. Vagoniui. Staiga matome, pasisukęs šonu nuo visų, susilenkęs meras fotografuoja dokumentą. „Ką čia darai?” – kažkuris jo klustelėjo. „ Aš – nieko… Aš ištryniau…” – nutaisęs išraišką ir ranką pridėjęs prie širdies kalbėjo meras. O netrukus laikraštis jau spausdina faksimilę – žiūrėkit, kokie blogiečiai, tiesioginio valdymo rajonui linki! Posėdyje meras linksmai pats prisipažino: „Buvau kaip vagiukas…” Šitaip elgiasi Rokiškio rajono vadovas. Apsimeluoti jam – kaip „Tėve mūsų”.

– Bet galima ir kitaip pasakyti: jis – vienas lauke karys.

– Pagal Konstituciją aukščiausias rajono organas yra Taryba, o ją supančiojo vienas „karys”. Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija su pakeitimais tebėra ant to paties pagrindo, koks buvo tuomet, kai meras buvo renkamas Tarybos, o ne tiesiogiai. Net jei visi 24 nariai siūlytų kandidatą į politinio pasitikėjimo postą, o meras nesutiktų, – viskas, jis tampa stabdžiu visam Tarybos darbui. A. Vagonis ir išnaudoja šią įstatymo normą, nes pats įstatymas užprogramuoja konfliktą, ir nėra procedūrų jį išspręsti.

– Kaip toli gali nuvesti šis vagoniškasis konfliktas?

– Nežinau. Kandidatais į vicemero postą jis siūlo beveik visus dabartinės daugumos narius, ir beveik visi pasiūlyti kandidatai prieš posėdį raštiškai atsisakė siūlymo. Įstatymas nurodo, kad asmuo turi sutikti kandidatuoti.

Ir kovo 23-osios posėdžiui meras, pažeisdamas įstatymą, buvo pateikęs penkių kandidatų sąrašą. Jame – Andrius Burnickas, Algis Kazulėnas, Virginijus Lukošiūnas, Vytautas Vilys ir Laima Keraitienė. Gal kuris susigundys, ir bus sugriautas bendras susitarimas! Juk socialdemokratams ėmus svarstyti L. Keraitienės kandidatūrą, skyrius gali skilti dar kartą. Manau, meras kartu su sau artimais situacijos režisieriais kaip tik to ir siekia.

– Kodėl – dar kartą?

– A. Vagonis suskaldė socialdemokratų Rokiškio rajono skyrių: jam pasitraukus iš partijos, dalis nuėjo su juo. Šis žmogus puikiai žino, jog svarstant L. Keraitienės kandidatūrą nuomonės išsiskirs: vieni bus už ją, kiti – už T. Barauską. Galimas dar vienas skyriaus skilimas. A.Vagonis vėl turi šansą sukiršinti, išblaškyti žmones.

– Gal gi socialdemokratai maldininkui galėtų nusilenkti?

– Socdemai lyg ir žada rinktis ir vėl svarstyti kandidatūros klausimą. Jiems atiduota apsisprendimo teisė siūlyti, o mes pasirengę nekvestionuoti. Praskrido gandai, kad administracijos direktore lieka šias pareigas laikinai einanti Danguolė Kondratenkienė, o N. Aleksiejeva būtų paskirta jos pavaduotoja. Bet tai – tik gandai: išlaikoma ta pati pozicija. Tačiau vicemero kandidatūra – socialdemokratų apsisprendimas. Jį gerbiame, pasirengę jam pritarti.

– Vadinasi, kreipimosi į Vyriausybę dėl tiesioginio valdymo atsisakyta?

– Norime, kad viskas kuo geriau susiklostytų Rokiškio rajonui. Iki naujų savivaldos rinkimų nebėra nė metų – per trumpas laiko tarpas rengti priešlaikinius rinkimus. Tačiau nėra šalyje ir tiesioginio valdymo patirties bei praktikos. Kokia gali būti išeitis, kai taip stipriai konfrontuojama, kai meras nepriima žmonių, į rajono Tarybą rinktų rajono gyventojų, siūlymo teikti kandidatus? Juk vienas meras negali diktuoti visai Tarybai ir stabdyti jos veiklos. Du mėnesius jis neina į normalias derybas, nors turėtų darbuotis: kalbėti su frakcijų atstovais, partijų pirmininkais. Dabar gi atsakingas politinio pasitikėjimo pareigas siūlo ir į kairę, ir į dešinę, ką sutikęs ant laiptų savivaldybėje, telefonu ir t.t.

– O jei patys pas merą bandytumėt pasibelsti?

– Ėjom pas jį ir patys. Sakėm jam, kad norim dar kartą pagrįsti savo siūlymą. „Ačiū už apsilankymą”, – maždaug taip išsireiškė A.Vagonis. Atsistojom ir išėjom. Tokiose situacijose jis labai išdidus, daug galintis. Bet, jei pašluostė tau metama į veidą, tu negali tokio žmogaus vadinti draugišku, padoriu. Jis nemoka konsoliduoti žmonių. Tad esant tokiai situacijai, manau, per daug sureikšminta tiesioginio valdymo baimė.

– Tokios valdymo formos tikimybė ar galimybė dar išlieka?

– Ėmiausi iniciatyvos – kreipsimės į Seimo valstybės ir savivaldos reikalų komitetą, į Vyriausybę bei Vyriausybės atstovę Panevėžio apskričiai: Rokiškio rajono Tarybos nariams turi būti išaiškinta, koks mechanizmas veiktų, jei rajone įsivyrautų tiesioginis valdymas.

Turi būti tobulinamas Vietos savivaldos įstatymas. Net nėra aišku, kaip Taryba deleguoja savo kandidatą į politinio pasitikėjimo postą. Raštu? Pasirašytinai? Patys interpretavome šią tvarką, ir visi 15 Tarybos daugumos narių pasirašėme po tekstu, kuriuo deleguojame savo atstovus į vicemero ir administracijos direktoriaus vietą; prašėme šias kandidatūras svarstyti kartu.

Viename įstatymo kontekste pasakyta, jog Tarybos narių grupė ar frakcijų koalicija, kuri deleguoja atstovą į politinio pasitikėjimo pareigas, pripažįstama kaip dauguma. Įstatymas lyg ir reglamentuoja, kada grupė tampa dauguma, bet mums nesuteikiama galimybė deleguoti. Vadinasi, nesame dauguma? Kai nėra numatytų veiklos procedūrų, begalima vadovautis emocijomis – patinka-nepatinka.

– O jei kandidatus būtų siūliusi ankstesnė dauguma?

– Konfliktą ir pagimdė tai, kad į dabartinę daugumą neateina meras. Mes net negalime įsiteisinti savęs. Meras viešai naują daugumą pavadino gauja. O juk būtina patvirtinti naują Etikos, Antikorupcijos, Kontrolės komisijų sudėtį, perrinkti jų pirmininkus. Šito neįteisinus tiesioginis valdymas irgi neišvengiamas. Situacija, kurią gimdo meras ir tik meras, rajonui yra negera. Darau išvadą: be tiesioginio valdymo šio kazuso išspręsti neįmanoma. Nieko čia nematau blogo: rinkimų laikotarpį pradėtume nuo balto lapo, be jokių administracinių resursų. Administracija puikiai išmano savo darbą ir be mero. O mes juk ir siekiame kuo didesnės depolitizacijos savivaldoje.

– Ar meras dar gali prailginti kovo 23-osios posėdžio pertrauką?

– Rajono reikalai tampa fantazijos reikalu A.Vagoniui įsiprasminti. Netrukus jis visai ramiai gali sutikti: „Norit? Prašau! Įveskit tiesioginį valdymą!” Juk jam, galimai, gražu ir patinka, kad jis turi šansą tapti pirmu Lietuvoje meru, atvedusiu rajono savivaldą iki laikino tiesioginio valdymo. Lygiai taip, kaip jam gražu ir patinka lakstyti prieš video kamerą su nusikaltėlio kauke, imituoti pasikėsinimą nuvaryti automobilį, o vėliau žiūrėti, kaip respublikinės televizijos visai Lietuvai rodo: „Rokiškio rajono meras – vagis.” Mums, dabartinei Tarybos daugumai, tai nėra gražu, todėl stengiamės panašiems įvykiams užbėgti už akių. Be to, tiesoginis valdymas neprasidėtų tuoj pat: VRK turi kreiptis į Vyriausybę – užtruks laiko; Vyriausybė kreipsis į Seimą, šis klausimą įtrauks į darbotvarkę, svarstys, spręs ir grąžins Vyriausybei, o šiai reikės laiko pasirengti tvarkyti rokiškėnų reikalą. Čia, žiūrėk, – jau ir Savivaldybių rinkimai. Jie, žinoma, parodys, kaip rajono situaciją vertina rinkėjas.

 

Kalbėjosi Rita Briedienė

temainfo.lt archyvo nuotr.