Svajonėse – išmanusis miestas ir gerėjanti demografinė situacija

Kaip jau rašėme, gegužės 3 d. Anykščių rajono savivaldybė surengė spaudos konferenciją. Ji truko apie 1,5 valandos: užteko laiko pakalbėti ir apie savivaldybės dabartį, ir apie jos perspektyvas.  Pateikiame rajono mero Sigučio Obelevičiaus ir jo pavaduotojo Donato Krikštaponio atsakymus į „TEmos“ klausimus.

– Rajonai labai aktyviai ėmėsi strateginės krypties paieškų. Kai kas šias pastangas vadina pavėluotomis. Kaip Anykščiams pavyko nepavėluoti į strateginį traukinį?

S.Obelevičius:

– Manyčiau, kad mūsų strategijos pradžia yra tas laikas, kai iš valdžios privertėme pasitraukti  Leoną Alesionką (atsiprašau socialdemokratų):  šio žmogaus ego buvo stipresnė už kitų nuomonę. Nuo to laiko Anykščių rajono savivaldybė labai aiškiai nusistatė strateginius tikslus: nesvarbu, kad keitėsi merai, vicemerai , – šių tikslų buvo labai tvirtai laikomasis ir einama į priekį. Dabar net sunku būtų atsekti, kuris meras pradėjo tą ar kitą darbą. Pavyzdžiui, Kalitos kalno idėjos, ilgai tvyrojusios ore, ėmėsi Darius Gudelis. Tokius darbus padaryti vienos kadencijos neužtenka. Šventosios kairiojo kranto idėja gimė prieš 7-8 metus: reikėjo pasirengti teritorinio planavimo dokumentus, iš anksto įvertinti, ar takas neis per privačius sklypus ir t.t. Nuo sumanymo iki pastatymo kartais praeina net penkeri metai. Svarbiausiu dalyku išlieka žvilgsnis į priekį ir darbų tęstinumas.  Dėl savivaldos rinkimų nė kiek nesijaudinu: nematau galimybės į valdžią ateiti žmogui, kuris viską keistų iš esmės.

Yra pas mus tokių politikų, kurie šneka nesąmones, girdi Anykščiams reikia keisti savo strategines kryptis –  atsisakyti turizmo ir vystyti pramonę… Jeigu toks, atsiprašant, durnius ateitų į valdžią, nežinia, kokiais tempais prasidėtų Anykščių regresas. Juk pramonei vystytis kelias neužkirstas. Štai, kad ir didieji šiltnamiai, esantys šalia kelio į Panevėžį. Dabar tai didžiausias ir moderniausias Pabaltijo šiltnamių ūkis: technologijos olandiškos, šiltnamis prancūziškas.  Ar šis ūkis trukdo turizmui? Žinoma, ne.

D. Krikštaponis:

– Keičiantis merams, Anykščiuose nesikeitė savivaldybės specialistai. Tai irgi labai svarbu išlaikant strategijos kryptį. Juk visus tuos darbus darė žmonės ir jų vadovaujami skyriai. Mes stipriai laikėmės nuostatos vertinti žmones ne pagal jų priklausymą partijai, o pagal kompetenciją. Man labai gaila, kad dėl daugelio mūsų šalies biurokratinių dalykų mes praradome Olandijos investitorius, ketinusius įkurti didžiulį – kempingų,  poilsio namelių, kavinių ir restoranų – parką. Buvo kalbama apie 40 mln. litų investicijas. Tampėmės tris metus: aplinkos ministerijos užsispyrimas iš rajono atėmė didžiules galimybes ir apie 100 darbo vietų. Aš – ne tvarkietis, bet jei tuo metu aplinkos ministru būtų buvęs Valentinas Mazuronis, taip nebūtų atsitikę.

S.Obelevičius:

– Buvo surengta 10 posėdžių. Įtikinti nesisekė. Vis dėlto noriu pasidžiaugti, kad Anykščiams pavyksta pritraukti jaunų specialistų: Investicijų ir projektų valdymo skyriuje dirba iš Utenos pas mus atvykęs  specialistas Mantas Vaičiulevičius, šio skyriaus vedėja Lina Blažytė į Anykščius persikėlė iš Vilniaus.

Socialinės paramos skyriui vadovauja talentinga specialistė Veneta Veršulytė. Kai šalia tavęs specialistai, kuriais gali pasitikėti, daug lengviau dirbti ir planuoti.

– Ar pastaraisiais metais įmanomas bent šioks toks projektų planavimas?

S.Obelevičius:

– Savivaldybės viduje esame užsibrėžę planuoti ir dirbti taip, kad kasmet rajone atsidarytų  bent po du turistinius objektus. Šiemet šį planą įvykdėme ir viršijome: šventėme „SPA Vilnius Anykščiai“  ir Menų inkubatoriaus atidarymą. Šiais metais tikrai atsidarys Burbiškio dvaras. Tai bus bene autentiškiausiai atrestauruotas dvaras Lietuvoje. Kvies anykštėnus Pagojės ežero  vandens pramogų parkas, Karklų labirintas. 2014-aisiais galėsime džiaugtis 5-6 naujais objektais.

Savo tikslams įgyvendinti palaikome stiprią pažintį su kai kuriomis respublikinėmis įmonėmis. Šiuo metu tariamės su įmone „Gaudrė“, pasaulyje viena geriausių apšvietimo sistemų projektuotojų. Planuojame kūrybines dirbtuves: „Gaudrė“ ketina padaryti  trigubą – iš vidaus ir išorės – Antano Vienuolio-Žukausko namo apšvietimą. Planuojame kraštovaizdžio architektų trijų dienų kūrybines dirbtuves: rengiamės konferencijai, net tikimės Anykščių apželdinimo projektų.

– Ar liko idėjų ateičiai?

D. Krikštaponis:

Planuojama sujungti kairįjį upės Pėsčiųjų ir dviratininkų taką su taku į Niūronis – patogiai  bus galima pasiekti Puntuko akmenį; pradėtas statyti ir 2015-ųjų vasaros pabaigoje ketiname užbaigti Lajų taką.

Tikimės, jog iki gegužės 15 d. baigsime įforminti dokumentus, ir prasidės senosios Anykščių ligoninės pertvarka. Pirminėmis žiniomis,  čia turėtų atsirasti sanatorija, dar vienas SPA.

Sutvarkysime teritoriją prie Kalitos kalno: išasfaltuosime, padarysime normalų privažiavimą; planuojame naujų vasaros atrakcijų. Tikimės lėšų užbaigti Kalitos turizmo centro pastatą: čia turėtų atsirasti kavinė, atrakcijų kambariai.

Anykščiai, kaip kurortinė teritorija, mūsų rajono biudžetą papildė 700-800 tūkst. litų. Tų pinigų neketiname pravalgyti – juos skirsime kultūros, turizmo, sporto projektams įgyvendinti.

S.Obelevičius:

Dabar jau ruošiami dokumentai kurorto statusui gauti: kasmet dar ir keliams gautume po kelis milijonus litų.

Nuo „SPA Vilnius Anykščiai“ iki Puntuko planuojama riedučių trasa, kurioje bus galima rengti tarptautines varžybas. Su Saugomų teritorijų tarnyba jau esame sutarę – nuo Puntuko per Šventąją bus pastatytas tiltas:  ana puse – pro Karalienės liūną, Puntuko brolį – planuojamas 12 km dviračių žiedas.

Jeigu būtų europinių pinigų, dviračių taką galėtume pratęsti nuo Rubikių. Ten yra išlikusi sankasa, todėl taką būtų galima sujungti su Utenos dviračių trasa. Jei uteniškiai dar pratęstų jį  iki Tauragnų, o šis miestelis susisiektų su Aukštaitijos nacionaliniu parku, būtų neįtikėtinai puikus dviračių žiedas.

Anykščiuose turizmo paklausa jau yra tokia didelė, jog turistas čia gali likti nakvoti, ir kitą dieną jis turėtų ką veikti mūsų mieste. Jokioje kitoje savivaldybėje to nėra. Aš kalbinau merus, siūliau daryti tokius kompleksinius turizmo projektus, bet kiekvienas žiūri savo interesų – nėra rajonus jungiančio suvokimo. Molėtai turi observatoriją ir ežerus, dabar dar – Medžioklės muziejų.  Jei apjungtume Anykščius, Molėtus, Ignaliną, Zarasus, sukurtume puikų turizmo maršrutą. Nauda būtų visam regionui.

– Anykščių konferencijoje „Socialinės inovacijos – kūrybingos bendruomenės plėtrai“ buvo kalbama apie išmaniojo miesto naujovę. Ar tai pasiekiama svajonė?

S.Obelevičius:

– Su Kazimiero Simonavičiaus universitetu esame iškėlę išmaniojo miesto idėją. Kai kam tai skamba abstrakčiai, bet mums taip neatrodo. Esame kalbėję ir su Vidaus reikalų ministerija; ši idėja patinka. Mums tokį projektą įgyvendinti lengviau negu Vilniui – sostinei tai būtų milijardinės investicijos. Jau šiomis dienomis pradedame vystyti  šią idėją. Nereikia manyti, kad išmanusis miestas – tai tik kelios ypatingos gatvių lempos. Tai keistų ir miesto švietimo struktūrą, net jo apželdinimą bei daugelį kitų dalykų.

– Esate Utenos regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas. Kokia iš to nauda Anykščių rajonui?

S.Obelevičius:

– Tenka daugiau gilintis į regioninės plėtros įvairiausius niuansus:  daugiau sužinai ir supranti – tvirčiau jautiesi ginčuose su centrine valdžia. Praėjusiame etape regiono plėtrai buvo skirta vos 11 proc. bendros  Europos Sąjungos paramos; buvo labai daug baimių, kad regionai nesugebės tų pinigų įsisavinti, merai susimuš. Nieko panašaus neįvyko.

Šiemet regiono plėtrai skirtą sumą planuojama didinti iki 15 proc. Tai mūsų netenkina, ir tai rodo žiaurią valstybės centralizaciją: visiškai nepasitikima savivalda, nors pirmasis etapas parodė, kad būtent regioninės plėtros lėšos buvo įsisavintos  sklandžiausiai, geriausiai ir greičiausiai. Savivaldybėms labai gerai, kad tie pinigai  nėra konkursiniai. Juk projektą parengti kainuoja apie 10 proc. jo vertės, o štai ima ir atsisako jį finansuoti.

– Kokios biudžeto galimybės imtis naujų projektų?

– Palyginus su kitais rajonais, nesame labai daug įsiskolinę: šiemet skola pasieks  apie 10 mln. litų ir, lyginant su kai kuriais rajonais, ji yra 5 kartus mažesnė. Tai vis tiek nelabai džiugina.

Jei nepasikeis valstybės politika, savivalda prieis liepto galą. Viršplaninėmis lėšomis savivaldybės „gesindavo“ paskolas. Anykščiai yra turėję 15 mln. litų skolą: augant biudžetui skolos buvo išmokėtos iki nulio. Krizės metu Vyriausybė priėmė tokį saliamonišką sprendimą – visas viršplanines lėšas nusavinti į valstybės biudžetą. Kaip grąžinti paskolas? Naujajame etape vandentiekių kanalizacijos projektai bus finansuojami tik 50 proc. efektyvumu. Troškūnų vandentiekio ir kanalizacijos projekto vertės 15 mln. Jei projektą vykdytume vėliau, tektų  skolintis pusę šios sumos; 21 amžiuje  Troškūnai gyventų be vandentiekio ir kanalizacijos.

–Kiek buvo sumažintas Anykščių savivaldybės biudžetas per krizę?

– Mes praradome 20 milijonų. Savivaldybių asociacija Vyriausybei pateikė ultimatumą – šie pinigai turi būti grąžinti. Per visą Respubliką iš savivaldos atimta apie 700 mln. litų. Atsakymas – nėra pinigų. Bet aš – neįveikiamas optimistas – viskas susitvarkys, išsilygins.

– Kas Anykščių valdžiai kelia didžiausią nerimą?

Demografinė padėtis. Žmonės sensta. Net bedarbystės problema, rodos, nėra tokia didelė: registruota 2000 bedarbių, o verslui reikėjo 25 žmonių, ir nepavyksta sukomplektuoti komandos. Bet stovėti vietoje vis tiek negalim. Sustosi, prasidės regresas.

Rita Briedienė

Autorės nuotraukos