Tradicinė Toliūnų šventė „Langas į širdį“ – su „Baltijos kelio“ šviesa

Prie Širdies angelo
Šių metų tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“, surengta rugpjūčio 3 d. Ukmergės rajono Toliūnų kaime, buvo skirta Baltijos kelio 30-mečiui. Renginio dalyviai susitiko prie šventės iniciatoriaus ir organizatoriaus, fotomenininko ir poeto Albino Kuliešio autorinio kūrybinio darbo – Širdies angelo, pastatyto jo gimtajame Toliūnų kaime. Čia pagerbiami į Amžinybę išėję kaimo gyventojai, o gyviesiems sukurta bendruomenišką poilsiui ir renginiams skirta erdvė. Uždegti aštuntos respublikinės meno kūrėjų šventės „Langas į širdį“ ugnį šeimininkas A. Kuliešis patikėjo viešniai iš Radviliškio, poetei romantišku Kitos Jūros slapyvardžiu. 

Baltijos kelio 30-mečiui
Prie Širdies angelo skulptūros visus pasveikino šventės organizatorius A. Kuliešis, priminęs Baltijos kelio vienybę ir svarbą. 
Šventė toliau vyko Baltojo garnio slėnyje, prie Siesikų ežero. Šventės vėliavą pakelti buvo patikėta poetui ir fotomenininkui Algiui Jakštui iš Švenčionių, Ukmergės krašto tautodailininkui, medžio drožėjui Valentui Butkui, dainuojamosios poezijos atlikėjai Elenai Freder iš Panevėžio bei viešniai iš Anglijos, kraštietei, scenos meno atstovei Laurai Marijai Hargrave. 
Meno kūrėjus jungiančios šventės vėliava plazdėjo skambant Baltijos kelio himnui „Bunda jau Baltija“.


Apdovanojo savo darbo medaliais
Renginio organizatorius A. Kuliešis tarė šiltą padėkos žodį privatiems šventės finansiniams rėmėjams, Ukmergės savivaldybei, AB „Rokiškio sūris“ Ukmergės pieninei, UAB „Valdo leidyklai“, informaciniams rėmėjams. Dėkodamas už geranoriškumą ir paramą jis įteikė Padėkos raštus ir „Langas į širdį-2019 “ autorinius savo darbo medalius, pagamintus iš tėviškės sode išaugusios obels ir Baltojo garnio slėnyje augančio uosio šakos. 
Nuoširdžiai Albinas dėkojo kraštiečiui, tautodailininkui Vidui Svalbonui, specialiai šventei iš natūralių gamtos medžiagų Baltijos kelio tematika sukūrusiam kompoziciją, skalaujamą ežero bangų ramaus bangavimo. Ne vieną dalyvį ši ežero pakrantės erdvė kvietė įsiamžinti fotografijoje, suteikė laisvę minčiai, tyliam susikaupimui ar pokalbiui. V. Svalbonas savo floristiniais darbais dekoravo sceną, nupynė ąžuolo vainiką.
Pasveikino visus Siesikų seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė, dėkojo A. Kuliešiui už privačią iniciatyvą rengti šią šventę, linkėjo tęsti tradiciją ir ateityje.


Vieno eilėraščio konkursas
Fotografas A. Kuliešis šventei atidarė savo archyvų dokumentinių nuotraukų kolekcijos parodą „Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino pulkas Ukmergėje“. 
Buvo eksponuojama ir kita didelio dėmesio sulaukusi tautodailininko, medžio drožėjo, ukmergiškio, respublikinės Liongino Šepkos premijos laureato V. Butkaus skulptūrinių kompozicijų paroda. 
Likus keliems mėnesiams iki šventės, jos organizatorius Ukmergės kino ir foto klubas „Horizontas“ bei klubo pirmininkas A. Kuliešis paskelbė respublikinį vieno eilėraščio konkursą „Mano gimtinės vardas“, skirtą Vietovardžių metams paminėti ir įprasminti. Jame dalyvavo 11 autorių iš dešimties Lietuvos rajonų. Šventės metu buvo paskelbti konkurso rezultatai ir nugalėtojai. 
Trečią vietą pelnė poetas, fotomenininkas A. Jakštas iš Švenčionių rajono, antrą – rokiškietė Danutė Mažeikienė, o konkurso nugalėtoju tapo uteniškis Svajūnas Dačkevičius, šiuo metu gyvenantis Londone. Klausytojai išgirdo Svajūno gimtąja tarme skaitomą eilėraštį „Untų nebėr“. Jame skambėjo 24 vietovardžių pavadinimai. 
Prizinių vietų laimėtojai buvo apdovanoti konkurso diplomais bei konkurso rėmėjo, fotomenininko Romualdo Augūno įsteigtu prizu – autoriniu meninės fotografijos albumu „Sapnuoju Lietuvą“.


Poetinio žodžio kūrėjai
Poezijos skaitymų laiką scenoje užėmė ir savo kūrybą skaitė iš įvairių Lietuvos regionų atvykę literatai, poetinio žodžio kūrėjai ir puoselėtojai. Skaitymus pradėjo A. Jakštas, poetas iš Švenčionių krašto, į renginį atsivežęs naują savo lyrikos ir fotomeno knygą „Iliuzijos“. Klausytojus sužavėjo kuriančių ukmergiškių Raimondo Karmazino, Vaivos Gurskaitės, Vaivos Kuodytės, A. Kuliešio eilės. 
Gylūs ir prasmingi žodžiai liejosi poetės Kitos Jūros iš Radviliškio eilėraščuose, nuoširdumas ir tikrumas skambėjo  šiaulietės Linos Archipovos tekstuose. Tautodailininkės ir poetės iš Kauno Gražinos Pasilauskienės kūryboje – ištisa poetinio žodžio gama, nuspalvinta kuriančio žmogaus potyriais ir įžvalgomis. Poetės Laimos Petronienės iš Vilniaus skaitomos eilės sužavėjo klausytojus dvasingumu ir jausmingumu.


Baltijos kelio šviesoje
Šventėje savo muzikinę poetinę programą „Lietuvai – mano dainos ir žodžiai“ atliko Lietuvos teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Programoje skambėjo autorinės jo dainos, poetų Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos, Almio Grybausko, Jono Strielkūno, Dalios Saukaitytės, Donaldo Kajoko, Jono Biliūno, Maironio tekstais. 
Aktorius savo meninėje programoje išdainavo ir iškalbėjo Lietuvą, jos dvasinę būseną, viltingą tikėjimą Baltijos kelio šviesoje. 
Muzikos akordų skambesį šventėje pratęsė bardų pasirodymai. Dainuojamosios poezijos atlikėjų iš Lėno Rimos Žudienės ir Radvilės Kraujalytės duetas palietė klausytojų širdis jautriu balsų deriniu ir melodingumu. Bardas iš Svėdasų Algimantas Baronas – naujas veidas tradicinėje „Langas į širdį“ šventėje, tačiau jo atliekamos dainos sutiktos šiltai, klausytojų širdis palietė autoriaus muzikos akordų lydimi prasmingi tekstai. Bardė iš Panevėžio E. Freder sužavėjo energijos nestokojančiais dainų ritmais. Bardų pasirodymą baigė Saulius Kuliešius iš Toliūnų, klausytojui savo dainose kalbėjęs apie Lietuvą. Finale suskambo Sauliaus atliekama daina apie Toliūnus. Žodžius jai parašė A. Kuliešis. Suskambo motyvas – šventė baigėsi; galėjai justi ir viltį, kad ji skambės ir kitų metų „Langas į širdį“ programoje.

  [gallery_box] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_2.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_3.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_4.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_5.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_6.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_8.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_10.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_11.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_12.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_13.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_14.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_15.jpg” descr=”” title=””] [gallery_image path=”https://temainfo.lt/wp-content/uploads/2019/08/langas_i_sirdi_16.jpg” descr=”” title=””]  


Alicija Matiukienė
Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė, Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ redaktorė

Albino Kuliešio nuotraukos