Pradžia » Aktualu » Trys „Kuc kuc Kamajuos!” šventės banginiai – bendruomeniškumas, kermošius ir bažnyčia

Trys „Kuc kuc Kamajuos!” šventės banginiai – bendruomeniškumas, kermošius ir bažnyčia

Publikavimo data: 2017-10-14

Prezidentas net uždainavo

Kamajų Respublikos prezidentas Vytautas Vilys. Dariaus Baltakio nuotr.

Šventė „Kuc kuc Kamajuos!” išlieka svarbi keletu aspektų. Kaip temainfo.lt sakė Kamajų Respublikos Prezidentu neterminuotam laikui 2014 m. išrinktas buvęs šio krašto ilgametis seniūnas, praėjusią kadenciją Rokiškio rajonui vadovavęs, Savivaldybės tarybos narys Vytautas Vilys, pats svarbiausias šios šventės dalykas – bendruomeniškumas.

– Susitelkusi mūsų bendruomenė turi tiek daug idėjų šiai šventei puoselėti, kad ji išliks ir gyvuos dar daugelį metų. Istoriniais šalies momentais nemažai Lietuvos vietovių savarankiškai skelbė Nepriklausomybę. Mūsiškė, jau 112 metų skaičiuojanti, derina sutartį su Perlojos Respublika. Čia labiau bendraujame su muziejininkais. Ieškome ryšių su Užupio Respublika. Valstybingumui puoselėti Vokietijoje ambasadoriumi skyrėme iš Kamajų kilusį, į Vokietiją gyventi ir dirbti išvykusį, Hamburge mums atstovausiantį Alvydą Šinkūną. Kamajų įgaliotąja ambasadore Vengrijoje dirba Danutė Janavičiūtė, kilusi iš Kalvių, jau daugelį metų dalyvaujanti Budapešto lietuvių bendruomenės veikloje, – temainfo.lt pasakojo p. Vilys.

Prieš 12 metų atkurta Kamajų Respublika turi savo vėliavą, herbą, pinigus. Iš Kamajų kilusi Aldona Krištaponienė įpareigota sukurti Kamajų himną. Tiesa, kamajiškiai susižavėjo 2016-ųjų „Kuc kuc Kamajuos!” šventėje išgirsta Edmundo Kučinsko specialiai Kamajams skirta daina „Už strazdo giesmę”.

– Taip gerai ši daina skamba, – kalbėjo Kamajų Respublikos Prezidentas V. Vilys ir netikėtai uždainavo tyliai: – Už ryto saulę, vėją gaivų iš laukų…

Žaismingumu, draugiškos ironijos krisleliu, prakilnumu, bet nesureikšmintu, gerumu kamajiškiai išlieka labai mieli savo svečiams. Šias ypatybes tarpusavyje jie supranta dar subtiliau, ir, ko gero, būtent todėl šios seniūnijos visos bendruomenės puoselėja kermošiaus šventę „Kuc kuc Kamajuos!”, siūlo naujas tradicijas ir visi kartu saugo senąsias.

 

Kuo labiau pažįsta Strazdelį, tuo labiau jį garbina

„Šventė „Kuc kuc Kamajuos!” skatina nepaliaujamą bendruomenės domėjimąsi krašto istorija: kaupiami statistiniai duomenys, renkami žymių krašto žmonių gyvenimo faktai, Kamajus stengiamasi įamžinti nuotraukose, filmuose, rašiniuose, knygose. O šventė pagerbia ir išaukština krašto istorines ir šiandienai nusipelniusias asmenybes.

2020 m. kamajiškiai minės 200 metų, kuomet pas juos – 1820 m. – apsigyveno poetas dvasininkas Antanas Strazdas. 1833 m. čia jis ir palaidotas. Kuo kamajiškiai labiau domisi šia asmenybe, tuo labiau brangina jo atminimą: įrengta A. Strazdo aikštė, Kamajų gimnazija pavadinta A. Strazdo vardu, paukštis strazdas – Kamajų herbe ir vėliavoje, strazdas kaldinamas už nuopelnus Kamajų kraštui, neatsitiktinai ir E. Kučinsko daina „Už strazdo giesmę” kamajiškiams labai tiktų himnui.

Venantas Mačiekus (kairėje). temainfo.lt nuotr.

Šiandien sunku pasakyti, ar Kamajai visada buvo tokie jaukūs, kad A. Strazdas šios vietos nebepaliko, ar Strazdelis – taip vietos žmonių pramintas – kamajiškiams įskiepijo jautrų dėmesį vienas kitam, pašaliečiui, savo istorijai, knygai. Juk nė kiek neatsitiktinai pirmąkart teikiamą Krašto garbės piliečio vardą Kamajai skyrė kraštotyrininkui Venantui Mačiekui už knygą – monografijos „Kamajai” sudarymą ir pastangas ją išleisti.

Ir A. Strazdas, ir jo įamžinimas, ir šventės „Kuc kuc Kamajuos!” puoselėjimas kraštui suteikia savitumo, stiprina jo reikšmę. Savo ypatumą suvokianti bendruomenė visada išliks imli naujovėms, jautri tradicijoms. Kai 2005 m. po viešnagės Kanadoje V. Vilys kamajiškiams papasakojo apie vietos lietuvių laikraštyje skaitytą straipsnį, skirtą Kamajų Respublikos įvykių 100-mečiui, neliko abejingų idėjai – šventėje „Kus kuc Kamajuos!” įamžinti Respublikos įvykį.

 

Kiek gyvavo Kamajų Respublika?

Anot biofiziko, visuomenės ir politinio veikėjo Dobilo Kirvelio, spontaniški 1905 m. pradžios revoliuciniai Rusijos imperijos įvykiai persimetė į Lietuvą: iki rudens Rusijos valdžia beveik prarado Lietuvos regiono kontrolę, o gruodžio 4–5 dienomis Vilniuje susirinkęs Didysis Vilniaus Seimas reikalavo Lietuvos autonomijos bei kitų teisių ir laisvių.

– Tikėtina, kad įvykiai į Kamajus persikėlė iš Kupiškio ir Skapiškio, kur aktyviai veikė Pranas Mažylis, sukūręs manifestą, sutelkęs socialdemokratus. Kaip žinoma, jo anūkas profesorius Liudas Mažylis rado Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Kamajų Respublika galėjo būti paskelbta spalio–lapkričio mėnesiais, nes Jurgis Smolskis Smalstys jau po Didžiojo Vilniaus Seimo puolė Užpalius.

Mano senelį – Užpalių viršaitį Joną Žvironą – J. Smolskio Smalsčio ginkluoti socialdemokratai sumušė, įsakė sunaikinti dokumentus ir kurti nuo caro valdžios nepriklausomą Užpalių Respubliką. Jie nuginklavo uriadniką – Rusijos kazokų kariuomenės puskarininkį, pakeitė mokytoją, sudaužė Užpalių degtinės monopolį.

1906 m. sausį jau buvo vykdomos baudžiamosios represijos. Tad galima teigti, kad Kamajų Respublika išsilaikė apie porą mėnesių, – temainfo.lt sakė D. Kirvelis.

O Kamajų krašto garbės pilietis V. Mačiekus teigė jaučiąs skolą kamajiškiams: dar reikėtų pastangų J. Smolskio Smalsčio, kovojusio prieš Rusijos imperiją už nepriklausomą Respubliką, atminimui įamžinti.

 

KaRR – Kamajų Respublikos radijas

„Kuc kuc Kamajuos!” tampa ir sukauptų skaičių, faktų, įvykių skelbimo ir transliavimo prielaida ir galimybe.

Kamajų Respublikos radijo KaRR komanda. temainfo.lt nuotr.

Kamajiškas bendruomeniškumas paskatino idėją kurti Kamajų Respublikos radiją, kurio laidos transliuojamos šventėje „Kuc kuc Kamajuos!” Šiai Kamajų seniūnijos vyriausiosios specialistės kultūrai Sigitos Gasiūnienės idėjai įgyvendinti intelektuali bazė buvo suformuota jau anksčiau: A. Strazdo gimnazijos mokytojos Daivos Mickūnienės vadovaujami mokiniai nuo 2013 m. leidžia laikraštį „Kamajų strazdukų giesmės”: vietos jaunimas moka rinkti informaciją, ją apdoroti ir pateikti; kamajiškiai noriai atsakinėja į klausimus – žurnalistų darbas čia vertinamas kaip reikalingas bendruomenei.

Pirmą kartą Kamajų Respublikos radijo KaRR šaukiniai nuskambėjo 2016-ųjų šventėje „Kuc kuc Kamajuos!” Kaip tuokart buvo teigiama, net prekyba sustojo: visi klausėsi Kamajų Respublikos radijo.

Šiemet šventinės laidos transliacijai susibūrė septynetas: Kamajų Respublikos ordininkė Daiva Mickūnienė, Duokiškio kultūros namų administratorė Giedrė Dagienė, Kamajų A. Strazdo gimnazijos bibliotekininkė Jolanta Lašienė, studentai – Paulina Lašaitė, Vaida Mickūnaitė, Arnas Zoluba, garso operatorius – Stanislovas Sabaliauskas.

Paulina ir Vaida lankė seniūnijų kiemelius, mugėje, kalbino pirkėjus ir pardavėjus, žodį suteikė Kamajų Respublikos Prezidentui V. Viliui, Kamajų krašto garbės piliečiui V. Mačiekui; radijas kvietė į viktoriną su intelektualių žaidimų organizatore ir dalyve J. Lašiene.

 

Ženklai ir medaliai – 26 kraštui nusipelniusiems žmonėms

KaRR laidos vedėjai išvardino visus 26 žmones, nusipelniusius kraštui ir apdovanotus „Kuc kuc Kamajuos!” šventėje.

2011 m. buvo įteikti pirmi Kamajų Respublikos ordinai-garbės ženklai. Juos prisisegė V. Vilys už Kamajų Respublikos atkūrimą, prasmingų idėjų įgyvendinimą, nuolatinį rūpestį seniūnijos žmonėmis, Alfonsas Vasiliauskas už ilgametį ir sėkmingą darbą švietimo srityje, Irena Janukėnienė už kraštotyrinę veiklą, Rimutė Paunksnienė už pasiaukojamą pedagoginį darbą, Danguolė Jakubonienė už nuoširdų darbą visuomenės labui, Irmantas Tarvydis už nuoširdų darbą kamajiškių labui, Jokūbas Zovė už Kamajų Respublikos heraldikos sukūrimą, Esmeralda Smalstienė už nuoširdžią kultūrinę veiklą, Vytautas Saulis ir Jonas Korenka už pagalbą rekonstruojant Kamajų A. Strazdo aikštę, Aldona Minkevičienė už Kamajų Respublikos garsinimą spaudoje.

2012 m. dailininko J. Zovės sukurtais ordinais pasipuošė Gintaras Kepalas už nuoširdų rūpinimąsi kaimo žmonių gerove, Romualda Šniokienė už nuoširdų rūpinimąsi seniūnijos gyventojų sveikata, Ferdinandas Jakšys už gimtojo krašto, ypač savo vaikystės ir jaunystės miestelio Duokiškio, garsinimą, Steponas Stukas už Salų dvaro garsinimą, Alvyra Čypienė ir Zofija Braukylienė už ilgametę sėkmingą veiklą Kamajų bendruomenėje, Augutis Tymukas už pasiekimus vadovaujant Kamajų A. Strazdo gimnazijai, Kazimieras Šešelgis už Kamajų heraldikos sukūrimą.

2013 m. ordinai įteikti Jonui Bendoriui už Kalvių kaimo garsinimą, Aloyzui Bagdonavičiui už meilę tėviškei, tarmės puoselėjimą, visuomeniškumą, maltiečiui Klausui Willui už humanitarinę pagalbą Kamajų krašto žmonėms.

2014 m. garbės ženklus pelnė D. Mickūnienė už aktyvią projektinę veiklą, Kamajų kinematografo atkūrimą, krašto tradicijų puoselėjimą, Rimantas Velykis už rūpinimąsi Kamajų seniūnijos žmonių gerove.

2015 m. ordinu buvo pagerbta kalbininkė Gina Kavoliūnaitė Holvoet už pastangas garsinant Salas.

2016 m. šis apdovanojimas teko ekonomistui, kraštotyrininkui, monografijos „Kamajai” sudarytojui Venantui Mačiekui.

Apdovanojimus teikia Kamajų Respublikos Prezidentas V. Vilys.

 

Prie Strazdelio paminklo – klumpių matuotis

Sekamdienio rytmetį KaRR radijas kvietė prie A. Strazdo paminklo, kur šių metų šventėje vyko akcija „100 klumpių – Lietuvai”. Tuo pat metu galėjai pasiklausyti A. Bagdonavičiaus iš Salų – 2013 m. ordino „Už meilę tėviškei, tarmės puoselėjimą, visuomeniškumą” kavalieriaus – įgarsinto pasakojimo apie laikus, kuomet Kamajų aikštės brukas dar bildėjo klumpėmis.

– Klumpės – Daivos Mickūnienės idėja. Viešėdama Dusetose ji susipažino su klumpdirbiu Vytautu Šemeliu, jau trejus metus drožiančiu klumpes. Ne tik žemaičiai jomis avėjo. Nusprendėme: apsiausime 50 porų klumpių, ir bus 100 – paskirsime šį susibūrimą artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui. Skambinom meistrui, klausėm, ar turės tiek klumpių? Turės, sakė, baltų, drebulinių, – temainfo.lt pasakojo Duokiškio kultūros namų administratorė G. Dagienė.

Radijui KaRR V. Šemelis pasakojo esąs savamokslis klumpių drožėjas. Įrankius šiam dirbiniui jis aptikęs muziejuje, kalvio paprašęs tokius pagaminti. Vėliau meistras ir elektrinius įtrankius klumpėms drožti pritaikė.

– Kuo toliau, tuo geriau sekėsi: gavau tautinio paveldo sertifikatą. Kiekvieną šeštadienį ar dar dažniau važiuoju į edukacinius užsiėmimus. O šiandien – šimtas klumpių! Man ši akcija pasirodė tokia netikėta. Bet vis galvojau: klumpių tai aš turiu, bet kur jūs paimsit 100 kojų? Reikia žmonių, kurie sutiktų čia ateiti nepalankiu oru, – Kamajų Respublikos žurnalistei pasakojo klumpdirbys.

Dariaus Baltakio nuotr.

–  Manėm, kad tas lietus viską papjovė. Bet gi suskaičiavom – 46 žmonės avėjo klumpėmis. Štai ką nusprendėm – pakartosime akciją „Duokiškio baladžių” šventėje. Bus vasara, galėsim net patrepsėti klumpėti.

Duokiškio bendruomenės namuose įkurtas nedidukas muziejus saugo medines klumpes, padovanotas Rytos Janušonienės. Ji jas rado įsigytame name Tytelių kaime, šalia Duokiškio, ir padovanojo bendruomenei, sakydama: „Jos – tam, kas išsaugoti jas gali.” Mums tai buvo labai svarbus įrodymas, kad mūsų krašte ne tik medinokus avėdavo, bet ir į klumpes įšokdavo žmonės, – temainfo.lt pasakojo G. Dagienė.

O meistras V. Šemelis radijo KaRR žurnalistams džiaugėsi Kamajais. Sakė ačiū rusų „vatnikams”, kad akmeninių aikštės pastatų neišgriovė.

– Žavesys nežmoniškas. Va, šitas lopinėlis! Mes stovim ant akmeninio grindinio, senovinio, tikro, ir ne kiekvienas miestelis turi tokį išlaikytą istorinį paveldą. Noriu parsivežti iš mugės daug daug nuotraukų. Nustos lyti, ir imsiu lakstyti po mugę, fotografuoti visus. Parsivešiu ir akcijos įspūdžių. Mane ji labai papirko. Tokių akcijų galėtų būti ir daugiau, – kalbėjo klumpių meistras.

 

Šių metų Kamajų Respublikos apdovanojimai

Po klumpių akcijos kamajiškiai ir jų svečiai vėl rinkosi aikštėje prie scenos. Juos sveikino Prezidentas V. Vilys, rajono meras Antanas Vagonis, Seimo narys Raimundas Martinėlis.

Šiemet pirmą kartą buvo teikiamas Kamajų krašto garbės piliečio vardas. Jis suteiktas ekonomistui, kraštotyrininkui, monografijos „Kamajai” sudarytojui V. Mačiekui.

Kamajų bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygėlienė. temainfo.lt nuotr.

Už nuopelnus Kamajų Respublikai medaliu buvo apdovanota Kamajų bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygėlienė, Auksarankio nominacija įvertinta Danutė Vigėlienė.

O patys kamajiškiai pasveikino ir apdovanojo Gražiausios sodybos savininkus Eglę Barzdonytę ir Dalių Vaitenkovą, Ramunę ir Žilviną Donelaičius, Kęstutį Tumonį ir Danguolę Bartašienę.

„Pažangiausio metų ūkio -2017″ dirbančiųjų iki 100 ha grupėje buvo apdovanoti Daiva ir Artūras Kulikauskai; dirbančiųjų per 100 ha – Rasa ir Kęstutis Venslovai, o jaunų ūkininkų grupėje – Marius Sarana.

 

Bažnyčia – neatsiejama šventės dalis

Kamajų Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia su gilia bendrystės prasme jungiasi į šventę.

Jau daugelį metų šios šventės proga Bažnyčia organizuoja koncertą. Šiemet klausytojai buvo pakviesti į sakralinio pobūdžio kūrinių ir klasikinės muzikos ariječių vakarą. Koncertavo docentė Zita Grigienė (sopranas) ir Toma Pargaliauskaitė (vargonai).

Maloniai nustebino ir puikiai nuteikė parapijos klebono lic. Andriaus Šukio kūrybos vakaras – vaizdo-minties-erdvės sintezę „Dabar”. Čia apsilankę biržiečiai temainfo.lt rašė, jog šis vakaras juos sužavėjo. „Norėjosi dar pasėdėti, pabūti šioje tyloje, ir nesinorėjo kilti… Valanda lėkte pralėkė ir nespėjo prailgti”, – rašo biržiečiai.

Šventė „Kuc kuc Kamajuos!” tapo gera proga aplankyti rugsėjo 17 d. atidarytą liturginių rūbų parodą, įkurdintą bažnyčios koplyčioje. Apie 30 eksponatų iš Kamajų Šv. Kazimiero parapijos bažnyčios rinkinių leido pajusti XIX–XX a. laikmetį – bažnytiškai kruopštų ir šiek tiek paslaptingą, ne kaskart atpažįstamą kalbine prasme.

Romėniški arnotai – katalikų dvasininkų drabužiai, dėvimi šv. Mišių metu, datuoti 1838, 1851, 1863, 1936 metais; XIX–XX a. stulos – ant kaklo dedama ilga juosta, reiškianti ganytojišką kunigo pareigą, simbolizuojanti virves, pančiojusias kenčiantį Kristų, XIX a. pabaigos pulpitas – stovas, prie kurio skaitomas Dievo Žodis, veliumas, mišiolas, monstrancija, bursa, bažnytinės vėliavos, žvakidės, smilkalinė, kapa, šlakstyklė, į kolyčios rūsio prieigas nusileidusi angelo statula… – tai vis parodos eksponatai.

Jos rengėjams – kunigui lic. A. Šukiui, Sigitai Turkevičienei, D. Mickūnienei, Jurijui Paparigai, Vilmai Steputaitienei – talkino Obelių klebonas Laimonas Nedveckas, Lietuvos Dailės akademijos Liaudies meno skyriaus vedėja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, doc. dr. Irena Ramaneckienė ir operos režisierius Gediminas Šeduikis.

Parodos lankytojai dėkingi ir už pateiktą eksponatų sąrašą ir išsamų žodyną, paaiškinantį kiekvieno eksponato reikšmę. Kažkam tai atsiėjo nemenką darbą.

 

Kermošius irgi turi sakralumo

Bažnyčia bene ir bus šventės „ Kuc kuc Kamajuos!” įkvėpėja ir pradininkė. Garsėjusi Šv. Kazimiero atlaidais ji tarsi savaime skatino šventinį kermošių. Kamajuose jis buvęs didžiulis: čia apsimokėjo vežti parduoti ir važiuoti apsipirkti.

XX a. antroje pusėje, įsivyraujant bažnyčios persekiojimui, Kamajų kermošius po truputį ėmė trauktis. 1983 m. kamajiškis Vladas Dulkė jam suteikė kitą – šventės – statusą, ir štai 34-erius metus ji buria žmones. Šventei paskirtas ruduo, beje, tik pernai ir šiemet per šventę buvęs lietingas.

– Prieš kelerius metus nusprendėm „Kuc kuc Kamajuos!” rengti kas antrus metus. Ėmė skambinti prekybininkai. „Ką jūs čia sugalvojot?” – klausė. Ir vėl rengiam kaip rengėm – kasmet. Visada apeinu prekybininkus, kai ką nusiperku, pakalbinu. Ne vieno teiravausi: kas traukia į Kamajus? Čia susirenka daug pirkėjų, čia – tarsi mugių sezono uždarymas: smagu dar susitikti, pabendrauti, pasiklausyti koncerto – juk viskas vyksta toje pačioje aikštėje, – sakė man prekybininkai, – temainfo.ltpasakojo Prezidentas.

Kai kurie „Kuc kuc Kamajuos! mugėje prekiauja jau 10-15 metų. ištikimiausių prekybininkų sąraše – Stasio Cemnicko, Žilvino Liogės, Dalios Plytnikienės, Audronės ir Albino Kisielių, Tomo Kuodžio pavardės.

Kamajiškiai net įsteigė Kamajų Respublikos prekybininko pasą. Jį gauna amatininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai. Pase dedamas spaudas, reiškiantis, jog esi senojo Kamajų kermošiaus tradicijų tęsėjas, įgauni teisę už prekybos vietą mokėti pigiau.

Šiemet Kamajų Respublikos prekybininko pasas įteiktas Teresei Marcelei Miškinienei, pynimo amato puoselėtojai iš Panevėžio rajono.

 

Kaip mugę vertina savi?

KaRR kalbino Jūžintų kulinarinio paveldo puoselėtoją Žydrūnę Makuškienę.

– Nuolat dalyvaujate mūsų šventėje. Kodėl jums svarbu čia atvažiuoti?

– Esam kaimynai. Puoselėjame tradicijas, amatus ir krašto kulinarinį paveldą.

– Be ko neįsivaizduojate šios šventės?

– Aišku, be baronkų! Bet šiandien apėjau ir neradau tokių, kokių norėjau – Rokiškio.

– O ką Jūžintai savo, tradicinio, atveža į Kamajus?

– Mes atvažiuojame su savo amatais ir kulinariniu paveldu. Šiandien siūlome savo duoną, kurios kepimo tradicijos nenutrūksta daugiau kaip 100 metų ir perduodamos iš kartos į kartą. Atvežėme įvairių skonių sūrių: keptų, rūkytų, paprastų, su visokiais pagardais, puikaus medaus. Atvežėme mūsų krašte dar tebegaminamą keptinį alų ir girą. Tai mūsų miela Onutė, vienintelė aludarė mūsų krašte, kuri dar moka gaminti keptinį alų. Kviečiame visus jo ragauti ir nusipirkti – nedaug jo turim.

– Ko palinkėtumėt šventės organizatoriams?

– Energijos, sveikatos, kad tęstumėt ir tęstumėt šią gražią šventę.

O Kalvių kiemelio „gaspadinė” Edita Bimbienė radijo žurnalistams kalbėjo:

– Čia dalyvauti – garbės reikalas. Tai mielas kaimelis, o dar – ir Respublika. Labai gera čia, smagu, visi labai artimi žmonės, su kuriais kartu užaugome.

–Kaip manot, ką parsivežtumėte iš 100 metų senumo Kamajų kermošiaus?

– Baronkų. Mano bobutė pasakodavo, kad kermošiuje žydai pardavinėdavo baronkas ir gerą nuotaiką. Ne macus, o baronkas. Patys šiemet atvežėme paveldo gaminį – skrustus. Gamindavo juos Kalvių moterys ir visus jais vaišindavo. Tai Kalvių krašto gaminys – Kamajų Respublikai.

– O kaip vertinate kermošių: ar jis labiau tradicinis, ar kičas su spalvotais dalykėliais?

– Visko yra, bet tai natūralu. Dabar gyvenimas kitoks nei buvo, greitesnis. Svarbiausia – nuotaika ir linksmumas.

Štai ką apie mugę KaRR sakė klumpdirbys V. Šemelis.

– Mugėje labai daug sodmenų. Tai labai gerai. Žaviuosi medžio drožiniais, šaukštais mentelėm, lentelėm… Neįsileiskim kičo. O jei jau įlindo, tai tegu moka brangiau. Mums mugė kainuoja 10 Eur, jie tegu moka 30. Tik tada mugėse bus tvarka.

– Noriu jums padovanoti gerumo duonos. Ji labiau simbolinė, apeiginė: duoną suvalgot, gerumą išdalinat. Būkit, Kamajai, geri, ir pas jus važiuos kraštiečiai. Visi važiuos, – žurnalistėms sakė senojo kepimo amato puoselėtoja iš Jūžintų seniūnijos Jūratė Puslienė.

 

Kamajų „Arbotinės“ jaukumo paslaptis

Dailininkas Ričardas Gavėnavičius. temainfo.lt nuotr.

Kamajų „Arbotinė“ pirmą kartą duris atvėrė 2015-ųjų šventei: Kamajų bendruomenės pirmininkės D. Vygėlienės sutelktos moterys prikepė pyragų, išvirė žolelių arbatos, gilių kavos ir vaišino savus bei svečius už paaukotą pinigą. Ši tradicija išliko. „Arbotinę” jau treti metai puošia Vaida Babidorič-Muralienė.

Šiemet „Arbotinės” sienas papuošė rokiškėno Ričardo Gavėnavičiaus paveikslai, neįprasti savo forma, dažnas sukuriantis dvejopą įspūdį: tame pačiame paveiksle – ir atpažįstamas šiandienos, ir dinozaurų laikų Rokiškis.

Nedaug kas ir žino, kad R. Gavėnavičius tapo: paroda jo buvusi Kupiškio kultūros centre ir Rokiškio rajono Salų bibliotekoje. Prieš penkerius metus piešti jį paskatino gyvenimiškos peripetijos: skyrybos, trauma, liga. Visa tai davė laiko ir erdvės atsitraukti.

– Dažus nusipirkau bene prieš 25 metus. Bet piešti gali tik tada, kai ramu galvoj. Supratau tai šiek tiek pavėlavęs – akys nebe tos.

Ričardas sako nepadarysiąs tapyboje revoliucijos, bet jis labai daugiaplanis – jo paveiksluose kiekvienas atranda ką nors artimo sau.

Gera šmurkštelti „Arbotinėn” nuo lietaus, o kartais – nuo vėjo. Čia suplaukia kermošiaus naujienos, čia miela sutikti savo senus pažįstamus, pasidžiaugti „Kuc kuc Kamajuos!” švente ir šiaip gyvenimu, čia miela užsibūti, pajusti, kaip šventė rimsta ir po truputį ima skirstytis…

 

Rita Briedienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kamajų Respublikos padėka už šventę „Kuc kuc Kamajuos!”

Nuoširdžiai dėkojame šventės „Kuc kuc Kamajuos!” rėmėjams:

labdaros ir paramos fondui „Viltis-Vikonda“ bei Kamajų krašto dukrai Jolantai Blažytei, Žemės ūkio ministerijai, Rokiškio rajono savivaldybei, Daliai ir Vytautui Viliams, seniūnijos ūkininkams Aldonai ir Jonui, Rasai ir Kęstučiui Venslovams, Mariui Saranai, Vilmantei ir Valdemarui Zovėms, Linai ir Gintarui Zolubams, Audronei ir Sigitui Markevičiams, Rimai ir Rimantui, Danutei ir Gediminui Vigėliams, Zojai ir Stasiui Jasiūnams, Nijolei ir Valentinui Mažeikiams, Stasei ir Virginijui Andrikaičiams, Romai ir Voldemarui Klišiams, Danguolei ir Alfredui Matuliauskams, Vitai ir Gediminui Švežikams, Jolitai ir Raimondui Bernotams, Jūratei ir Juozui Žylams, Arvydui Kazlauskui, Reginai ir Česlovui Likšams; kaimo turizmo sodybų savininkams Broniui Juzelskiui ir Robertui Braziui, verslininkams Jonui Smalinskui, Jurgitai ir Aidui Kiliams, profesoriui Petrui Anceliui, Juozo Simučio IĮ „Bajorų žuvis“, AB „Rokiškio sūris“, Snežanai Tumienei ir UAB „Trojana“, UAB „Steka”, UAB „Lašų duona“, UAB „Darola“, UAB „Svaita“, UAB „Rogreta“, UAB „Daivida“, UAB „Eurokos“, UAB „Ivabaltė” ir šios bendrovės generaliniam direktoriui Irmantui Tarvydžiui, Kamajų girininkijai; informaciniams šventės rėmėjams UAB „Gimtasis Rokiškis, portalui temainfo.lt.

Dėkojame visiems šventės organizatoriams, ačiū už gražias mintis ir idėjas, už asmeninį laiką, skirtą Kamajų Respublikos šventei.

Dėkojame Kamajų, Aukštakalnių, Kalvių, Jūžintų, Leliūnų kaimų bendruomenėms, Salų dvaro sodybai, Kamajų parapijai, kunigui lic. Andriui Šukiui ir visam bažnyčios kolektyvui, menininkams Gitai Kolosovienei ir Rūtai Kolosovaitei, Ričardui Gavėnavičiui, klumpdirbiui Vytautui Šemeliui, pynėjai Augenijai Ruželienei, Kamajų Respublikos radijo KARR komandai, Rokiškio stalo žaidimų klubui, Kriaunų seniūnijai, Kamajų Antano Strazdo gimnazijos kolektyvui, Kamajų bibliotekai, šventės atlikėjams, sportinių varžybų dalyviams ir treneriams, seniūnijos kultūros namų darbuotojams, seniūnijos kolektyvui, tautodailininkams, prekybininkams – visiems, kurie savo darbu prisidėjote prie 34-osios šventės rengimo.

Už skanią košę nuoširdus ačiū Alvyrai Čypienei ir Julei Paulėnienei, už gražų estetinį vaizdą – Vaidai Babidorič-Muralienei.

Taip pat dėkojame visiems Kamajų Respublikos piliečiams, visiems rajono gyventojams, kurie nepabūgę blogo oro dalyvavo mūsų šventėje.

Nuoširdus ačiū, ir lauksime Jūsų kitų metų jubiliejinėje – 35-oje – šventėje „Kuc kuc Kamajuos!”

Užsk. nr. A17-46

Komentarai 4 komentarai

  1. Vietinis parašė:

    Praeitais metais man labiau patiko. Bet gi negali bisada but tobulai,. Tai vistiek saunuoliai.

  2. Daiva parašė:

    Puiki šventė! Lietus čiut pamaišėbet bendruomenių kiemeliai ir sušilė ir pamaitino!

  3. Biržietė parašė:

    Buvo nuostabu!Esate šaunuolai!Praturtėjome dvasiškai ir emociškai!

  4. Biržietė J. parašė:

    Buvo nuostabu!Esate šaunuolai!Praturtėjome dvasiškai ir emociškai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *