Pradžia » Aktualu » Trys svarbiausios Kupiškio sąjūdininkų veiklą įprasminančios vietos

Trys svarbiausios Kupiškio sąjūdininkų veiklą įprasminančios vietos

Trys svarbiausios Kupiškio sąjūdininkų veiklą įprasminančios vietos

Publikavimo data: 2018-08-10

Vakar, rugpjūčio 9 d., trečią kartą posėdžiavo Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko patvirtinta darbo grupė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo 30-ųjų metinių minėjimui organizuoti Kupiškio rajono savivaldybėje. Grupei vadovauja Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, nariai – Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyriausiasis architektas Tomas Furmonavičius, paveldosaugininkas Vytis Zavackas, Kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė, režisierė Vilija Morkūnaitė, Jaunimo centro direktorė Edita Vaitiekūnienė, Viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus, prie Sąjūdžio ištakų stovėję Povilas Gurklys, Kazimieras Stančikas ir Vidas Zulonas.

Pirmas Kupiškio sąjūdininkų susirinkimas įvyko 1988 m. rugpjūčio 17 d. Šią vietą ir dabar kupiškėnai tebevadina Juozo Vanago malūnu. Pirmi kupiškėnai sąjūdininkai – Algimantas Baniulis, Algis Graužinis, Povilas Zulonas, Povilas Gurklys, Vidas Zulonas, Rimantas Urbonas, Algis Graužinis, Henrikas Orakauskas, Algimantas Seibutis.

1988 spalio 9 d. Pyragių ežero pakrantės estradoje buvo surengtas pirmas Sąjūdžio mitingas, svarbus bene 5 tūkst. kupiškėnų.

Tų pačių metų lapkričio mėnesį Kupiškio marių Uošvės liežuvyje pradėtas sodinti Atgimimo parkas.

Šios trys vietos įvertintos svarbiausiomis Kupiškio sąjūdžio veikloje; ketinama jas paženklinti atminimo ženklais – kokie ji bus, nėra galutinai nuspręsta. Į posėdį ir buvo kviečiami kupiškėnai menininkai – dailininkas Marius Skrupskis (negalėjo dalyvauti) ir kalvis Audrius Laucius.

– Jau esame susiplanavę spalio 7 d. Kupiškio kultūros centre surengti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo 30-mečio minėjimą ir vietas, kur atsiras Sąjūdžio ženklai. Dar aptarėme galimybę atstatyti Baltijos kelio 117–122 km kupiškėnų atkarpos ženklinimo atnaujinimą. Kitąmet šio didžiulio įvykio 30-metis, – temainfo.lt sakė vedėja J. Trifeldienė.

2009 m. Baltijos kelią UNESCO įtraukė į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Tai dar vienas jubiliejus, vertas prisiminti.

 

Rita Briedienė

VšĮ „Versmės“ leidyklos archyvo nuotr.

Komentarai (8)

  1. Ul2k parašė:

    Nu kaip idomu kupiškėnams ane?

  2. Ada parašė:

    Kai prisimeni pinigų maišus prikrovėm. Tiek buvo nežmoniškai daug vilties.

  3. Dainius parašė:

    Labas vakaras visiems , manau turiu teisę patikslinti straipsnio autorę. Gerb. V.Morkūnaitě dalyvauja šios darbo grupės veikloje kaip kupiškėnų sąjūdininkų sekretorė , taip ji buvo pristatyta , kviestųjų į pirmąjį darbo grupės posėdį prie Kupiškio sąjūdžio ištakų stovinčių žmonių.
    Ir dar komentatoriui Ul2k niekada nekalbėkite už kitus, tik už save , jums neįdomu tai taip ir sakykite, už save…
    Gražaus savaitgalio ir vėl bus ką veikti – sekmadienį Uoginìų auto trąsoje varžybos , kas mėgstate nepraleiskite

    pagarbiai Dainius Bardauskas

  4. Už tai parašė:

    Už tai, ką šiandien turim, ačiū sąjūdiečiams Vilijai Morkūnaitei, Kaziui Stančikui, Algiui Baniuliui ir visiems kitiems.

  5. Dainius parašė:

    Patikslinimas 2

    Kviesti buvo sąjūdiečiai: P. Gurklys , K. Stančikas , V. Zulonas , gerb. Morkūnaitė buvo pakviesta kažkurio iš tų žmonìų ir ne kaip režisierė , nors gal ir buvo to siekiama ….ir pasiekta.

    pagarbiai Dainius Bardauskas

  6. Kaipgi ne parašė:

    O prie ko čia Janušonienė socdemė? Ką ji supranta apie sąjūdį? Meras aktyviai atsakinėja, gal ir čia atsakys. Lauksim.

  7. Merui parašė:

    Mere, rajone yra puikios dailės mokytojos profesionalės. Kodėl jų nekvietėt į posėdį? Vis tos pačios pavardės? Koks ryšys?

  8. Keista parašė:

    Jeigu meras tvirtina grupės sudėtį, tai kodėl reikia paklusti kažkieno norams. Norų gali būti daug. Tvirtybės, mere.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *