Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui didėja gaisrų gyvenamajame sektoriuje rizika. Gyventojai, nesilaikantys Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, tuo pačiu nesirūpina savo būsto bei šeimos narių saugumu. Gyvenamuosiuose būstuose privaloma įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. Būstuose taip pat privaloma turėti gesintuvus: 150 kv. metrų ploto būstui apsaugoti nuo ugnies privalu turėti vieną 4 kg talpos gesintuvą arba du 2 kg talpos gesintuvus, jei patalpos plotas yra mažesnis už skaičiuojamąjį, gesintuvų skaičius apskaičiuojamas proporcingai tam plotui.

Daugelio gaisrų būtų galima išvengti, jeigu krosnys ir dūmtraukiai būtų patikrinti bei sutvarkyti prieš šildymo sezoną. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš eksploatavimo pradžią, o šildymo sezono metu juos reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Dūmtraukiai ir šildymo įrenginiai privalo būti techniškai tvarkingi. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti nubaltinti.

Siekiant išvengti gaisro reikia išlaikyti atstumą nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų. Namo perdangoje nuo išorinės dūmtraukio sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 250 mm nedegios medžiagos tarpas.

Nerūpestingi gyventojai norėdami pagražinti savo būstą degiomis medžiagomis (tapetais, dailylentėmis ir t.t.) apdailina krosnis ir dūmtraukius. Užkūrus krosnį tokia apdaila nuo karščio įkaista bei gali užsidegti.

Negalima krosnies perkaitinti, nes kaminų bei židinių sienelėse atsiranda plyšiai, pro kuriuos išsiveržusi  ugnis neretai uždega šalia esančias degias konstrukcijas ar daiktus. Negalima degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba arčiau kaip 0,5 m nuo jų. Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Draudžiama įkurti krosnį greitai užsiliepsnojančiais degiais skysčiais (žibalu, benzinu ir kt.). Smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus ypač degių, labai degiųir degių skysčių specialiai tam skirtoje taroje.

Gaisro tikimybė taip pat išauga, kai paliekamos atviros pakuros durelės arba į krosnį kišamos ilgesnės už pakurą malkos, nes jos gali bet kada iškristi. Siekiant, kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, priekrosnyje grindys turi būti padengtos nedegia medžiaga, ne mažesne nei 50×70 cm. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros. O baigus kūrenti, krosnies sklendę užstumti galima tik baigus rusenti žarijoms, nes susidariusios smalkės, kurios yra bekvapės, gali būti pavojingos gyvybei. Apie jų pavojų garsiniu signalu gali įspėti įrengtas smalkių detektorius.

Šildant patalpas elektriniais prietaisais pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus – gali pradėti kaisti laidai, įvykti trumpas jungimas, kuris sukeltų gaisrą. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, avalinės, rankšluosčių ir kitų degių medžiagų. Draudžiama naudoti šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros, išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus. Galima naudoti tik sertifikuotus elektros šildytuvus, jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų.

Kilus gaisrui reikia nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Primename, kad piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.


Viktorija Aelita Budrienė
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos inspektorė