Kaip jau rašė temainfo.lt, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų padalinio 4A klasės moksleivis, jaunasis šaulys Jonas Mateikis – vienas jauniausių rajono šaudymo instruktorių. Jis svajoja tapti medžiotoju ir jau ketveri metai medžioklėse dalyvauja varovu. Kol kas jam neteko šauti į žvėrį, tačiau savyje išugdyta medžioklei pagarba, ko gero, nesunkiai yra tapatinama su augančia patirtimi: mokaisi stabėti ir pažinti gamtą, gerbti medžioklės įstatymą ir tradicijas, suvokti ir vertinti jų prasmę.
Su J.Mateikiu kalbėjome apie medžioklę varovo akimis.
– Ką reiškia būti varovu?
– Reiškia einant mišku ir rėkaujant varyti žvėris. Varovai samdomi medžioklėms. Jos būna sezoninės ir tęsiasi nuo spalio iki vasario mėnesio.
– Ar nesunku bendrauti su suaugusiaisiais?
– Tikrai nesunku: bendrauji, ir jie tampa tiesiog draugais, kolegomis.
– Ar daug tavo bendraamžių eina varovais?
– Taip, gana daug. Yra ir jaunesnių. Dauguma – medžiotojų vaikai arba giminaičiai.
– Kokia buvo pirmoji medžioklė, kurioje Tu buvai pakviestas varovu?
– Į pirmąją medžioklę išėjau, kai man buvo 13 metų.
– Kas į ją pakvietė?
– Dėdė.
– Tėvai neprieštarauja Tavo tokiam pomėgiui?
– Pirmomis medžioklėmis buvo visko: skambinėdavo, ieškodavo, klausdavo, ar viskas gerai…
– Ar saugu eiti varovu, kai iš paskos sėlina medžiotojai su šautuvais?
– Gana saugu. Visgi medžiotojai – išsimoklinę žmonės ir žino, ką daro. Be to, mes vilkime liemenėmis: medžiotojams nesunku mus pastebėti.
– O išgąsdintų žvėrių nebaisu?
– Visko yra buvę…
– Papasakok, kaip elgiasi pabaidyti žvėrys?
– Vieni bėga tolyn, į norimą mums pusę, o kiti tiesiog apsisuka ir bėga pro varovus…
– Baisu, kai į tave lekia šernas ar briedis?
– Baisoka pasidaro tuo momentu. Tačiau vis tiek arba jie pasitraukia į šoną, arba – pats varovas.
– Kokie medžioklės trofėjai atitenka varovams?
– Varovams trofėjų netenka. Jiems už varymus mokama tam tikra suma.
– Kokia?
– Kiekvienas būrelis – individualiai.
– Kokios pagrindinės varovo taisyklės?
– Varyti gyvūnus ir visiems eiti viena linija, neužbėgt vieni kitiems į priekį. Jei užbėgai, reikia palaukt šoninių varovų.
– Kokio būrelio medžioklėse dalyvauji?
– Medžioklės būrelį nutylėsiu.
– Koks medžiotojas Tau yra pavyzdys?
– Dėdė ir krikšto tėvas.
– Tai tas pats asmuo?
– Ne. Dėdė yra mano krikšto tėvo tėvas.
– Papasakok apie medžiotojų ginklus?
– Apie tokius man tik pasvajot…
– O kokius žinai?
– Karabinų – naujų – kainos tikrai nėra mažos. Tokiam ginklui gali prireikti galbūt viso gyvenimo santaupų. Na, tokie ginklai – ne kiekvienam prieinami.
– Esi sakęs, kad laikei rankose medžioklinį karabiną. Negi tikrai niekada neteko iššauti?
– Tikrai ne. Kai turėsiu tokią galimybę, būtinai ja pasinaudosiu.
– Kur svajoji pamedžioti?
– Kai kur šiltuose kraštuose. Ateityje.
– Ar medžioklėse su varovais spėji pasimėgauti gamta?
– Kai nori, spėji viską.
– Ar visi medžiotojai tokie mažakalbiai?
– Kiekvienas būrelis turi savo paslapčių, ir visa tai lieka tarp būrelio narių.
– Ar tikrai medžiotojai dideli pagyrūnai?
– Kai kurie: dauguma, kaip ir žvejai, mėgsta pasigirti nuostabiais trofėjais.
– Koks medžiotojų laimikis tau padarė didžiausią įspūdį?
– Briedis su labai įspūdinga ragų karūna.
– Tai kada jau ketini laikyti medžiotojo egzaminus?
– Kaip tik šia savaitę užsirašiau į kursus ir ketinu juos lankyti, išsilaikyti egzaminus ir įsigyti medžiotojo bilietą bei leidimą ginklui turėti.
– Dėkui Tau už pokalbį.
Kalbėjosi Rita Briedienė
Jono Mateikio asmeninio archyvo nuotr.