Gegužės 3-oji – pasaulinė spaudos laisvės diena. Ta proga Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius žurnalistus pakvietė puodeliui kavos. Pabūti su žurnalistais neatsisakė ir mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Patumsis, Bendrojo ir juridinio skyriaus vedėjas Audronis Gališanka ir, žinoma, specialistė ryšiams su visuomene Virginija Ros Garcia.
– Pasaulinės spaudos laisvės dienos ištakos labai toli – Afrikoje: 1991-aisiais Namibijoje buvo pasirašyta Vindchukso deklaracija, skatinanti visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją. Rodos, tai – savaime suprantamas dalykas, tačiau vos už poros šimtų kilometrų į Rytus nieko panašaus nerastume: ten ne tik dozuojama informacija, ten brukamas melas. Tenykštė valstybinė televizija pasakoja, kaip Lietuvoje kilo visuotinis badas jai įstojus į Europos Sąjungą, išmirė dešimtys tūkstančių žmonių.
Mūsų pasipešiojimai atrodo juokingi, kai pasaulyje vyksta tokie rimti dalykai. Sukanka lygiai 100 metų nuo pirmojo Pasaulinio karo pradžios. Ar nestovime ant slenksčio trečiojo Pasaulinio?
Na, o Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną mini vienintelė Lietuva. Ši diena – mūsų šalies skaudžių įvykių istorija. Tegu jie niekada nepasikartoja, – linkėjo rajono meras.
Priminęs kažkur skaitytą nerimą keliantį dalyką – žurnalistai ir politikai nėra ilgaamžiai – S.Obelevičius linksmai paragino pasvarstyti, kurie kuriems tą gyvenimą trumpina.
– Ar nežada keistis Anykščių rajono savivaldybės nuostatos žurnalistų klausimus gauti raštu, atsakyti į juos per nustatytą laiką? – klausėme mero.
– Tvarka, kuri buvo priimta Anykščiuose, galioja visose savivaldybėse. Iš karto sakiau, jei ji negera, galima ją skųsti. Vyriausybės atstovas jokių pažeidimų nenustatė, įstatymui tokia tvarka neprieštarauja, – sakė meras S.Obelevičius.
– Juk niekas ir nepasikeitė. Specialistas, kuris neturi įgaliojimų teikti informaciją, jos ir neteikia. Įsivyravo vidinė tvarka: kas atsako į žurnalistų pateiktus klausimus, per kiek laiko atsako, kokie klausimai nukreipiami man – viskas daroma įstatymo terminais, – teigė specialistė ryšiams su visuomene V.Ros Garcia.
– Ar kilęs ažiotažas tebesitęsia? – klausėme rajono vadovų.
– Prisikabinti nebuvo prie ko, ir viskas nurimo. Dalyvavau Savivaldybių asociacijos posėdyje. Mūsų bendravimo su spauda modelis buvo išgirtas. Pati jaučiu atlėgimą, – net nusišypsojo specialistė.
– Koks kitas jūsų žingsnis po Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nutarimo? – klausėme jos.
– Mano sprendimas toks – į teismus nesikreipsiu. Per dvi savaites jie turėjo paskelbti Komisijos sprendimą. Jis nepaskelbtas, vadinasi, spauda vėl pažeidė visuomenės informavimo įstatymą.
– Ką vadinate „jais“?
– Tuos, kurie nepaskelbė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimo, – šį kartą V.Ros Garcia nusijuokė.
Prieš žurnalistus ši savivaldybės specialistė dabar jaučiasi tarsi Anglijos karalienė, tiesa, prieš tai, daugiau nei pusmetį puoselėjusi viltį apskritai kada nors pasijusti žmogumi…
Praėjusių metų lapkričio 22 d. V.Ros Garcia atsisakė duoti interviu apie asmeninį gyvenimą, šeimą ir pomėgius interneto portalui www.anykšta.lt. Šiame netrukus pasirodė publikacija „Specialistė ryšiams su visuomene – nepasiekiama kaip Anglijos karalienė“ . Žinutė ragino: „… jeigu ką nors tokio žinote apie šią ponią, siųskite informaciją „Anykštai.“
Kol nesusiduri su tokiais dalykais, turbūt sunku suvokti, kiek spauda turi savyje parako valdyti visuomenę ir koks tas jos parakas. Tik labai stipria šizofrenijos forma sergantis žmogus gali nesuprasti viešo žodžio poveikio asmeniui: į komentarų skiltį, už kurios turinį laikraštis neatsako, pasipila nesąmonės, kurių nei paneigsi, nei užginčysi, – taip apie žmogų kuriamas neigiamas įvaizdis ir įspūdis; žmogus kenčia, priekaištais ir užuominomis jį kankina ir kiti…
Paskelbtą žinutę aptarinėjo ir žurnalistai. Kas tiesa, tai tiesa, iš pradžių buvo ironizuotas V.Ros Garcia sprendimas kreiptis į Buitinių vartotojų sąjungos prezidentą Antaną Miškinį: juk yra Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Etikos komisija, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK), Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (LŽEIT).
Tačiau ir be komisijų kiekvienam rašančiajam aišku, jog rinkti informaciją pagal principą „Ką nors tokio…“ yra absoliučiai neetiška; tai taptų ir nusikalstama, jei tokiu būdu informaciją kas nors užsinorėtų rinkti, sakysim, apie LŽS pirmininką.
Būtent LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus labai aiškios pozicijos laukė žurnalistai. Ją pateikė www.anykšta.lt.
„Dėkodamas už Jūsų raštą dėl p. Antano Miškinio skundo noriu nuoširdžiai ir atvirai atsakyti, kad gindamas spaudos ir žodžio laisvę bei kolegų žurnalistų iš laikraščio „Anyksta“ teisę rinkti informaciją Anykščių valdžios institucijose, iki šiol solidariai viešoje erdvėje ir asmeniškai gyniau bei palaikiau savo kolegas, LŽS narius, ir žadu tai daryti ateityje.“, – Žurnalistų etikos inspektoriui atsakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius,“ – skelbiama šių metų sausio 9 d. minėto portalo rašinyje „Ašaras šluosto Prezidentas“.
Ne kas kitas, o Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis savivaldybės specialistės V.Ros Garcia skundą ir perdavė LŽS, LŽLEK ir LŽEIT. Visoms trims…
„Prezidentas kaip tikras džentelmenas Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisijai parašė raštą, kurį pavadino šitaip: “Prašymas apginti žurnalistų terorizuojamą moterį”, – labiau ironizuoja negu informuoja www.anykšta.lt, tačiau po LŽS pirmininko atsakymo Etikos tarnybai kiekvienas jaustųsi drąsus.
Bet štai LŽS Etikos komisija savo nuomonę išreiškė šitaip: „Paskelbdama publikaciją „Specialistė ryšiams su visuomene – nepasiekiama kaip Anglijos karalienė” „Anykštos” redakcija pasirinko neetišką informacijos rinkimo būdą, kuris neatitinka Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 str. nuostatų.“
Raginimas daryti „ką nors tokio“ iš portalo dingo. Minėta komisija tai įvertino: „Tai, kad „Anykšta” jau kitą dieną pašalino iš portalo žinutę „Specialistė ryšiams su visuomene – nepasiekiama kaip Anglijos karalienė”, parodo redakcijos poziciją, tačiau nepaneigia tokios informacijos paskleidimo fakto.“
Va, tau ir vaipytis iš buitinių vartotojų: „… ką tie buitiniai vartotojai vartoja? „Anykštą“? Buityje? Čia, atsiprašant, jau įžeidu…“ – rašo toks vienas ir nė nesiteikia anykštėnams paaiškinti, ką reiškia žodis – įžeidu…
Dar vienos institusijos – LŽLEK – nuomone, V.Ros Garcia yra viešas asmuo, bet neprivalo kalbėti apie asmeninį gyvenimą ir šeimą. „Iš pateikto susirašinėjimo el. paštu tarp žurnalisto A. Lingaičio ir V.R. Garcia matyti, kad buvo prašoma kalbėti ne tik apie darbą ir politiką, bet ir apie šeimą. Žinutės interneto portale negalima vertinti kaip kritikos dėl savivaldybės darbuotojos darbo, ji vertinama kaip spaudimas savivaldybės tarnautojai dėl interviu apie privatų gyvenimą. Komisijos nuomone informacijos rinkimo ir pateikimo būdas yra neetiškas ir nekorektiškas, žinutė pateikta taip, lyg būtų ieškomas nusikaltėlis. Nors redakcijos paaiškinime teigiama, kad redakcija neprašė rinkti informacijos apie V.R. Garcia, tačiau išspausdinta žinutė labai iškalbinga „/…/ jeigu ką nors tokio žinote apie šią ponią, siųskite informaciją „Anykštai“ /…/.“ Komisijos nuomone, buvo peržengtos elementarios kultūros ir padorumo ribos, pažeistos profesinės etikos normos“, – teigiama rašte.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, įvertinusi turimą medžiagą ir UAB „Anykštos redakcija“ paaiškinimus, nusprendė, kad:
2013-11-25 interneto portalo svetainė www.anykšta.lt publikacijoje „Specialistė ryšiams su visuomene – nepasiekiama kaip Anglijos karalienė“ buvo pažeistas žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 str. „Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais“, 11 str. „Norėdamas gauti informaciją, žurnalistas neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo ar siūlyti už ją atsilyginti, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis.“
Vadovaujantis visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 7 dalimi komisijos sprendimas turi būti paskelbtas internetiniame portale www.anykšta.lt. „Prašome informuoti Komisiją apie sprendimo paskelbimą“, – teigiama rašte.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
V.Ros Garcia, o ir žurnalistams, belieka sulaukti Etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo.
Šis bei kiti spaudos bendravimo su visuomene pavyzdžiai ir privertė savivaldą įpareigoti žurnalistus teikti klausimus raštu: jei atsakymai ir iškraipomi, tai bent nereikia toli ieškoti kaltų – jie aiškūs iš susirašinėjimų…
– Tokios provokacijos nėra naudingos. Gal manoma, kad kenkiama valdžiai, bet iš tiesų – kenkiama miestui. „Kaip gera Druskininkuose, kaip ten viska gražu, ir kaip blogai Anykščiuose“, – rašo mūsų korespondentai. Jei pas mus ir būtų blogai, sakyčiau: „Ai, Druskininkuose dar blogiau…“ Nors šiek tiek turime turėti savo miestui patriotizmo, – sakė meras.
Spaudos konferencijoje „Anykštos“ nebuvo. Gal niekas nekvietė, ar šiaip kas nors tokio? Ne, nieko tokio. Kvietė.
Rita Briedienė
Autorės nuotr.