Pradžia » Aktualu » Verslininkus ir aplinkosaugininkus sutaikė drugelis pelkinis satyras

Verslininkus ir aplinkosaugininkus sutaikė drugelis pelkinis satyras

Publikavimo data: 2018-09-13

Baigti visi ginčai

Šįkart laimėjo gamta. Kaip temainfo.lt sakė Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Albertas Stanislovaitis, prieš keletą dienų tarnyba gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą, kuriuo informuojama, kad ignaliniečių UAB „Legra” nebesieks durpių eksploatavimo leidimo Rokiškio rajono Juodymo pelkėje.

O praėjusį penktadienį, rugsėjo 7 d., Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis skubėjo susitikti su direktoriumi A. Stanislovaičiu, tikėdamasis apginti verslo interesus, bet jo pagalbos nebereikėjo:  baigti visi ginčai.

– Važiuoju namo labai palengvėjusiomis mintimis. Verslininkų pastangos įsavinti Juodymo pelkės durpes trunka jau kelerius metus. Atvirai pasakius, buvau verslo pusėje. Įsivaizduokit patys: rajono užkampyje, pasienyje su Latvija, netoli Onuškio, atsiranda naujas durpynas – darbo vietos, atlyginimai. Tai ne tik ekonominė, bet ir socialinė gerovė. Čia – dideli durpių klodai, bet jų kasybą užprotestavo Aplinkos ministerija. Prasidėjo teismai. Ir štai Vilniuje sužinau, kad pats UAB „Legra” direktorius Valdas Pipikas su mokslininkais važiavo į Juodymo pelkę ir buvo sužavėtas tuo, ką čia pamatė, išgirdo, sužinojo. Jis nusprendė: pelkė turi likti tokia, kokia ji šiuo metu yra, – temainfo.lt pasakojo meras A. Vagonis.

– Jau senokai pralošėme teismą Aplinkos ministerijai. Mums buvo pasiūlyta skųsti Lietuvos saugomų teritorijų tarnybą, kurios išvadomis ministerija vadovavosi. Taip ir padarėme. Rugsėjo 5 d. turėjo įvykti „Legros“ ir Saugomų teritorijų tarnybos atstovų susitikimas teisme, bet nebereikėjo, – temainfo.lt sakė UAB „Legra” direktorius V. Pipikas.

 

Rezultatai pranoko lūkesčius

Verslininkas pelkėje lankėsi kartu su mokslininkais. Ieškota tetervinų. Čia jie, anot gamtosaugininkų, peri. Tetervinų nepavyko aptikti, o kurtinių ir girdėjo, ir matė. Verslininkas gėrėjosi Juodymo pelkėje gyvenančiais ypač retais drugeliais –pelkiniais satyrais, įrašytais į Raudonąją knygą.

– Įdomūs jie. Gyvena mėnesį – nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos. Kai liepos ar rugpjūčio mėnesį buvo vykdomi poveikio aplinkai tyrimai pelkinio satyro čia nebuvo, o su Saugomų teritorijų tarnybos mokslininkais į Juodymo pelkę atvykome gegužę. Įsitikinau: šių drugelių, nuostabiai prisitaikiusių prie aplinkos, – po visa pelkę. Ir tu ginčykis nesiginčijęs – šie drugeliai yra labai saugomi, – pasakojo direktorius.

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinio-analitino centro direktoriaus zoologo dr. Daliaus Dapkaus, vykdant mažai žinomų šalyje augalų ir gyvūnų rūšių inventorizaciją bei nustatant „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) apsaugos tikslus, 2018 m. gegužės 15–16 dienomis Centro komanda aplankė Europos Bendrijos svarbos ir nesaugomas teritorijas Anykščių ir Rokiškio rajonuose. Ypatingas dėmesys buvo skirtas pasienyje su Latvija plytinčiai Juodymo pelkei. Apsilankymo tikslas – įvertinti pelkinio satyro (Oeneis jutta) – poledynmečio reliktinės rūšies, kuri įtraukta į šalyje griežtai saugomų rūšių sąrašą, – paplitimą, santykinį gausumą ir potencialiai tinkamas gyventi buveines pelkėje. Rezultatai pranoko lūkesčius: aptikta gana skaitlinga pelkinio satyro populiacija. Buvo stebėta per 40 individų, erdviškai pasiskirsčiusių didelėje Juodymo pelkės teritorijoje.

 

Kalti padėklus ar rinkti spanguoles?

– Ką Lietuvai reikštų atiduoti Juodymo pelkę verslui? – teiravomės verslininko.

– Mano geras pažįstamas „Legros“ durpynui kala padėklus, o jo žmona Juodymo pelkėje spanguoliauja. Jei būtų įrengtas durpynas, bičiuliui padaugėtų verslo užsakymų, bet jo žmona čia nebespanguoliautų. Į Juodymą nemažai uogautojų susirenka. Pernai rudenį raisto prieigose pats suskaičiavau apie 10 automobilių. Tad nelengva nuspręsti, ką Lietuvai reiškia Juodymo raistas, – sakė jis.

Pelkė užima 258.71 ha. Šį plotą valdo Rokiškio miškų urėdija. Apėmus ir Latvijos teritorijoje esančią raisto dalį jis sudaro per 400 ha.
„Anksčiau Lietuvoje pelkės užėmė daugiau kaip 10 proc. šalies ploto. Pagrindinė pelkių nykimo priežastis – žmogaus ūkinė veikla. Šiuo metu pelkės tesudaro apie 2,7 proc. šalies ploto. Didelės dalies išlikusių pelkių būklė pamažu blogėja dėl įrengtų sausinimo sistemų, taršos bei klimato kaitos. Akivaizdu, kad tokio masto pelkių nykimas negali neįtakoti ekologinės pusiausvyros tiek globaliai, tiek lokaliai“, – rašo www.vstt.lt.
Juodymo pelkėje yra ir daugiau į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų ir griežtai saugimų augalų ir gyvūnų: įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum), gervės (Grus grus), juodasis gandras (Ciconia nigra), mažosios musinukės (Ficedula parva)…

Metodinis-analitinis centras pradėtas formuoti 2018-ųjų pradžioje. Čia suburti vieni geriausių šalyje ekspertų, turinčių nemenkos patirties biologinės įvairovės tyrimų, gamtos apsaugos ir kitose srityse: botanikai, ornitologai, entomologas, teriologas, gamtotvarkos, geografinių informacinių ir informacinių technologijų specialistai.
– Aš patikėjau šių žmonių nuoširdumu, – temainfo.lt sakė meras A. Vagonis.

 

Juodymo pelkėje žadama įkurti draustinį

– Skambinau merui, atsiprašiau jo, kad nepranešiau apie tai, kad nebeturiu su teismais reikalų bei pretenzijų į Juodyno pelkę. Spauda apie tai rašė, maniau, kad meras žino. Jis tikrai stengėsi dėl mūsų: su Seimo nariu Jonu Jaručiu važiavo pas ministrą, užtarė verslininkus. Bet turime nusileisti ir gamtai, ir ją sergintiesiems, – sakė verslininkas.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad tam tikrose Juodymo plotuose durpių tiek, kad iki pelkės rekultivacijos būtų galima jas kasti 75–100 metų. Bendra šio durpių klodo vertė – apie 77 mln. eurų.

– Ką iš tiesų jaučiate supratęs, kad durpyno įmonės Juodymo raiste nebus? – teiravomės direktoriaus V. Pipiko.

– Turiu pripažinti: nuotaika dvejopa. Blogai, kad neišeina vystytis ir plėstis. Gal ir pajamos būtų didesnės. Be to, „beieškant“ drugelio išsileido daug pinigų. Užtat darbo turėsiu mažiau negu būčiau turėjęs. Aš – samdomas darbuotojas: bus lengviau dirbti, o ir teismuose nebereiks kariauti.

– Su „Rekyvos” bendrove irgi nebereiks kariauti?

– Juodymo pelkė – nei vienam, nei antram. Kai mes šiuo durpių telkiniu susidomėjome, sukruto ir „Rekyva”– jos pašonėje ir yra durpynas: skubėjo atlikti geologinius tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą. Mums nepavyko susitarti eksploatuoti bendrai, viešai vieni kitus kritikavome – tuo tik talkindami Tarnybai. O dabar Juodymo pelkėje žadama įkurti draustinį. Pasikartosiu: laimėjo gamta, – temainfo.lt sakė UAB „Legra“ direktorius V. Pipikas.

 

Rita Briedienė

Nerijaus Žitkevičiaus nuotraukos

 

Komentarai (4)

  1. Artūras parašė:

    Daug ko A.Vagonis nežino.

  2. ... parašė:

    Kai taip Lietuva gyvena sunkiai tik drugelius plaštakes ir saugot. Kas nuo jų? Jei draustinį padarys tai ir spanguoliaut niekas neleis. Ir tikrai nei tam nei tam.

  3. Grus grus parašė:

    Nu kai paskaitai tai atrodo labai būtų gaila drugelių.

  4. Apdovanojimas parašė:

    Medalis Valdui Pipikui!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *