Vietos savivalda – teisė savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus. Taip aiškina žodynas. Vietovėse šią teisę įgyvendina asmenys, kuriuos kas ketverius metus renka savivaldybės gyventojai. Panevėžio apskrities kiekvieno rajono 25 vyrams ir moterims patikima 50-90 mln. litų – tvarkykitės! Tačiau ši diena – ne vien vietos valdininkų, bet ir visų savivaldybės gyventojų šventė: juk jie rinko tuos 25 ir džiaugiasi nesuklydę. Savivaldybėms, labiausiai nusipelniusioms įvairiose srityse, šiandien bus įteiktos Auksinės krivulės.

Vietos savivaldos dienos proga Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis sveikina tik tarybos narius (nė nežinia, kokios) ir savivaldybės administracijos darbuotojus. Tai jų savivalda. Jų šventė. Sveikinime nėra rinkėjų ir jų vaikų. Mūsų nėra.

Bene 17 metų rajonui vadovauja tos pačios partijos patikėtinis: per tą laiką partija tris kartus sugebėjo pakeisti pavadinimą, tačiau nė vienu, net brangiausiai rajonui kainavusiu klausimu, nebuvo surengusi gyventojų apklausos.

Drąsiai – kaip mėgsta sakyti mero patarėja – galima tvirtinti, kad valdančiosios partijos ir jos suburtos daugumos etikete tapo naujasis mero automobilis „Audi Q7“. Kas nusprendė, kad jo reikia? Taryba. Tik ši nė nesuvokė, už ką balsuoja.

Balandžio 25 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl rajono tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo „Dėl automobilių įsigijimo lizingo būdu“ papildymo. Kas buvo svarstoma pernai gruodžio mėnesį? Kas beatsimena, apie ką kalbėta?

Buvo teikiamas tarybos sprendimo projektas leisti savivaldybės administracijai lizingo būdu įsigyti tris tarnybinius lengvuosius automobilius, nebrangesnius kaip po 60 tūkst. litų. Lėšos planuotos iš rajono biudžete savivaldybės administracijos automobiliams įsigyti patvirtintų asignavimų.

– Iš esmės nesame prieš tokius dalykus, tačiau reikalingas labai labai rimtas pagrindimas, kodėl yra toks poreikis įsigyti tris automobilius: kurie automobiliai nusidėvėję, kiek nusidėvėję, kas ruošiamasi su jais daryti, ar didėja bendras parkas, ar nedidėja… Žodžiu, prašytume šitą klausimą – jis bus įdomus ir rajono gyventojams, ir sukels spaudos dėmesį – labai atsakingai ir rimtai pristatyti, – į savivaldybės administraciją kreipėsi konservatorius Valentinas Beinoris.

Į klausimą atsakė savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis.

– Vienas automobilis – Žemės ūkio skyriaus funkcijoms vykdyti. Jis prieš 1,5 metų pateko į avariją, buvo neremontuojamas, gavom draudimo išmoką, ir dabar kol kas darbuotojai važinėja savo transportu ir gauna kompensacijas. Jie nenori toliau šito tęsti. Jiems perkamas automobilis. Papildomų asignavimų nereikėtų: būtų perkama iš valstybės skirtos dotacijos.

Dar vienas automobilis – Ūkio tarnybai, kitas – miesto inspektoriui. Jau jie susidėvėję. Tai yra 1992, berods, metų, automobilis vienas: benzinas, remonto ir kuro išlaidos jau praktiškai pasiekė neprotingą ribą. Čia irgi nereikėtų papildomų asignavimų: iš to, ką mes dabar remontuojam ir išleidžiam kurui, galima būtų sumokėti lizingo įmoką ir važinėti normaliu transportu, – paaiškino direktorius.

Netrukus Ž.Aukštikalnis patikslino automobilio, perkamo Ūkio tarnybai, reikalingumą.

– Ūkio tarnybai buvo mersedesas, ir jis perduotas Kultūros centrui. Mums reikalingas vienas toks automobilis, – teigė jis.

Net 19 balsavo už. Nors toli gražu ne į visus V.Beinorio klausimus atsakyta, o apie automobilį merui – išvis nė žodžio.

Po keturių mėnesių apsičiupinėta, kad Lizingo klausime buvo pamiršta po nurodytos sumos skliausteliuose priminti, jog ši suma – be pridėtinės vertės mokesčio. Kalbama, kad kai kam dėl šio užmaršumo gerokai kliuvo: kas nori vėl rizikuoti prieš visą tarybą – juk V.Beinoriui vėl gali kilti klausimų.

Klausimų nekilo.Reikalas sutvarkytas: merui automobilis nupirktas.

– Kaip dirbti be automobilio? – ištrauka iš tragikomedijos.

Kas liko be transporto priemonės? Visi ją turi: senuoju, bet tikrai ne 1992 m. laidos, mero automobiliu važinėja Subačiaus seniūnas, o Ūkio skyriui irgi ką nors perskirstė. Visuomenė, o ir taryba, apie tokius dalykus sužino vėliau, po laiko…

Net tarybos daugumos ne visi nariai suprato Kupiškio rajono savivaldybės ir Vyriausybės derybų dėl Antašavos ir Virbališkių ugniagesių komandų veiklos sustabdymo esmę.

– Rajono valdančiajai daugumai buvo patogu kelti triukšmą, kol buvo kita Vyriausybė. Tai daryti patogu: triukšmas, kvapelis… O štai socialdemokratų Vyriausybė pasirašo ultimatumą ir įtakoja esamą situaciją. „Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartas“ griežtas, bet mes jo neįvykdysim: turima technika jokiu būdu gaisravietės nepasieks per 18 min. Už dvi naikinamas komandas gavom 1976 metų „GAZ 66“, vežantį 1,5 tonos vandens… Pamanykit, atiduos ją Kupiškiui techniškai tvarkingą. O kokią dar gali atiduot? Bet vis tiek netrukus išgirsim: siurblys užkaito, varikliui kažkas atsitiko… Buvo aštuonios, liko šešios komandos. O kas garantuoja, kad nepanaikins dar dviejų? – „TEmai“ pokalbyje apie savivaldą kalbėjo rajono tarybos narys konservatorius Dainius Bardauskas.

Jis kalbėjo ir apie neūkiškumą: nenorą mąstyti apie buhalterijų centralizaciją ir didžiulį norą išsaugoti savo pozicijas rajono sveikatos įstaigose; apie rajono ambulatorijas, aptarnaujančias 7 žmones, o jas išlaikyti kainuojančias dešimtis tūkstančių; dar nuo Leono Apšegos laikų tebevykdomą autonominį šildymą dyzeliniu kuru ir abejotinos vertės projektus, didinančius savivaldybės skolas.

Kodėl iki šiol kupiškėnai neturi Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus?

– Čia įžvelgiu tam tikrą pragmatizmą: stengiamasi ne dėl žmonių, o tik kuriamos sau patogios progos, – sakė D.Bardauskas.

O štai L.Apšega prisipažino:

– Nesitikėjau, kad ugniagesių automobilis toks senas…

Jei net daugumos atstovai neapsitaria kai kurių dalykų, arba jiems viskas pasakojama taip, kaip buvo pasakojama apie Lizingą, – galutinai nieko gero.

Kalbama, kad ir Jaunimo centro renovacijos projektas atmestas ne vien todėl, kad šis pastatas nešildomas: paraiška atiduota baigiantis terminui – nebeliko laiko pataisyti dar bent penkių punktų.

Savivaldybė nespėjo perspėti tėvų, kad nuo rugsėjo moksleivių kelionė tebus kompensuojama iki artimiausios mokyklos; mokykla rašo peticijas, kad neatimtų iš jos vieno autobusiuko iš dviejų; nė vienas švietimo mokyklos automobilis neturi tachografo, ir niekam tai nerūpi: ar tik ne kultūros centro kolektyvas įkliuvo latvių policijai?

Paklauskit kurio nors atsakingo savivaldybės darbuotojo, kiek šiemet skirta pašalpų studentams. Nė vienos! Ir niekas negali pasakyti, kodėl: prieš kažkelis metus kažkam paskyrė, taip kažkiek ir tebemoka… Ne tokių lizinginių atsakymų tikimės iš tų, kuriems patikėjom valdyti milijonus?

Taigi meras rajono žmonių dėsningai nepasveikino Vietos savivaldos dienos proga. Kaip sakė vienas jaunas žmogus: rajono, kuriame nemažėja pakaruoklių skaičius, vadovas negali tikėtis „Auksinės krivulės“.


Rita Briedienė