Pradžia » Aktualu » Žaidimas „Atrask RoKiškį“ – gyvas savo krašto pažinimas

Žaidimas „Atrask RoKiškį“ – gyvas savo krašto pažinimas

Publikavimo data: 2019-09-25


Pagrindinis prizas – elektrinis paspirtukas

Kaip jau skelbė temainfo.lt, rugsėjo 22 d. paaiškėjo Rokiškio 520 gimtadieniui skirtų orientacinio žaidimo „Atrask RoKiškį“ pagrindinio prizo laimėtoja. Loterijoje buvo ištrauktas lapelis su Anelės Čirūnaitės, gyvenančios Bajoruose, pavarde. Jai atiteko pagrindinis prizas – elektrinis paspirtukas, įsteigtas Rokiškio Rotary klubo. Anelė neslėpė džiaugsmo, ir tai buvo geriausia padėka už dovaną. Ją įteikė pats klubo prezidentas Arūnas Skardžius, talkino rotarietis Stanislovas Dambrauskas.
Žaidimo nugalėtojų apdovanojimai vyko Rokiškio krašto muziejaus menėje.


Žemėlapyje – 50 rajono vietų

Orientacinio žaidimo iniciatorius – Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras – parinko 50 rajono vietų, ir sudėliojo jas nuotraukomis į nuorodų žemėlapį. Juo vadovaudamiesi dalyviai ieškojo objektų, paženklintų lipduku – rokiškietės dailininkės Astos Keraitienės pieštu kiškiu, –darė asmenukes su juo ir siuntė nuotraukas renginio organizatoriams. Žaidimas vyko nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d. Į jas įsijungė 73 dalyviai. Pirmos asmenukės pradėtos siųsti po mėnesio nuo žaidimo pradžios. Prizais buvo apdovanota 20 dalyvių, suradusių 50, 30 ir daugiau punktų. Galimybę dalyvauti loterijoje pelnė 20 orientacininkų.


Dar vienas prizas

Atskiras prizas buvo skirtas renginio dalyviui, kuriam iki galutinio rezultato buvo likę nedaug. Šis prizas atiteko Agnei ir jos kompanijai, radusiems 46 punktus. Kaip pasakojo šios kompanijos narys Ignas Utka, bene didžiausias nuotykis buvęs Jūžintų seniūnijos Gačionių dvare.
– Dvaro savininkas (baronas Antonas Rozenas, aut. past.) angliškai aiškino, jog jokio kiškio dvare nėra. Bet jis tik pokštavo, kol mums pagaliau pavyko atrasti lipduką, – dalinosi įspūdžiais Ignas.


Nuo Bradesių iki Salų

Centro turizmo vadybininkė Ingrida Kujelė, vedusi renginį ir apdovanojusi loterijos laimėjusiuosius, pasakojo:
– Nuorodų žemėlapyje – ne tik gerai žinomi objektai, vietovės. Mes siekėme, kad žaidimo dalyviai kuo daugiau sužinotų apie Rokiškio rajoną, pažintų savo kraštą. Bene visi atrado Panemunio angelą, bet mažiau buvo žinančiųjų šio miestelio įspūdingą šaltinį. Keliavo žmonės po rajoną ir mums, žaidynių organizatoriams, siuntė ne tik asmenukes, bet ir kelionių įspūdžius.
Niekas 50 punktų nerado greitai. Kai kas ieškodamas Pauliaus Širvio vaikystės kaimo nuklydo į Latviją ir pro Zarasų rajoną atvažiavo į Degučius.
Žemėlapyje – tik seniūnijos pavadinimas ir reikiamų surasti vietovių nuotraukos. Jos vedžiojo po dvarus ir bažnyčias, ragino aplankyti ne vieną paminklą, nukeliauti į rytinį rajono pakraštį iki Bradesių ąžuolo, į šiaurinį – iki Suvainiškio, pietinį – į Duokiškį ar Salas…


Rėmėjai ir prizai

Renginį rėmė ir biudžetinės įstaigos, ir verslas. Kaip jau minėta, žaidimo idėjai savo parama pritarė rotariečiai. Be to, Rokiškio kultūros centras įsteigė prizą – kvietimą į visus festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ spektaklius, Rokiškio krašto muziejus dovanojo kvietimą dviem į vieną populiariausių rokiškėnų renginių – Naujų metų sutikimą, AB „Rokiškio sūris“ – 10 savo produkcijos rinkinių. Orientacininkams prizus skyrė Bajorų teatras ČIZ, verslininkai Laimutė Sadauskienė, Algimantas Šablinskas, Leonardas Šablinskas, ūkis „Levandų Vanagynė”.

  
Daugiau nei 50 priežasčių dėkoti   

 – Žaidimą „Atrask RoKiškį“ tikimės organizuoti ir kitąmet, – sakė I. Kujelė.
Rokiškėnams jis patiko. I. Kujelė pasidalino laišku, jai atsiųstu duokiškėnų Daivos ir Henriko Mickūnų. Šeima rašo: „Tikrai yra daugiau nei 50 priežasčių Jums dėkoti. Ačiū už puikią vasaros atrakciją, jausmų paletę nuo euforijos iki nevilties, naršymą iki vėlumos internete, žemėlapių studijavimą, perskaitytus savivaldybės, seniūnijų tinklapius ir visą (ne)rastą informaciją juose, pažinimo džiaugsmą, atrastą daugybę nuostabių vietų, įdomių žmonių, kelis šimtus kilometrų mašina ir motociklu, tuos pačius duobėtus kelius, kuriuos per neišmanymą teko pravažiuoti po keletą kartų, nuotykius Gačionių dvare ir Bagdoniškyje, draugišką pagalbą mums, pasiklydusiems motociklininkams, Taručiuose, išnaršytus Skemus ieškant Miliūnų skulptūrų, Audros koplytėlę, pro kurią važiuota tūkstančius kartų, bet kurią moteriškoji komandos pusė pamatė pirmą kartą, nuvažiuotą gerą šimtą kilometrų ieškant Degučių kapinaičių (Aleksandravėlė–Obeliai–Latvija–Zarasų raj.–Aleksandravėlė–Degučiai), nors išvakarėse „nukautas“ kiškutis Širvynėje, nuvirtusius medžius, vakarinę ristelę Obelių šile ir dar daug daug ką… Jaučiamės gavę milžinišką dovaną pažinimo, atradimų, puikaus laiko kartu. Džiaugiamės iš naujo atradę savo RoKiškį, norim ir galim su visais tuo džiaugsmu dalintis!“

   


temainfo.lt
Emilijos Briedytės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *