Vizito pradžia – Kupiškio rajono Savivaldybėje
Vakar, spalio 5 d., Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos kvietimu Kupiškyje lankėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys bei ministerijos specialistai, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Erikas Bėrontas, Agentūros paramos administravimo skyriaus vedėja Irma Petraškienė, Seimo nariai Audrys Šimas ir Jonas Jarutis.
Savo vizitą rajone svečiai pradėjo nuo susitikimo su rajono meru Dainiumi Bardausku. Susitikime dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas, Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva, vyriausias specialistas Rimantas Bimbiris.
Susitikimuose ir su rajono vadovais, ir su ūkininkais išsamiau buvo aptartos melioracijai skirtų lėšų panaudojimo galimybės ir force majeure situacija, nepigi ūkininkams.
Seimo narys Jonas Jarutis (iš kairės), ministras Giedrius Surplys, meras Dainius Barrdauskas, Seimo narys Audrys Šimas ir administracijos direktorius Marius Mališauskas
Jei Lėvens užtvanka sugriūtų, paskęstų ir Karsakiškis
Melioracijos specialistas R. Bimbiris domėjosi, ar iš Europos Sąjungos solidarumo fondo Lietuvai bei rajonui skirtų lėšų Savivaldybė galės remontuoti Lėvens užtvanką. Specialisto žiniomis, ši dotacija skirta melioracijos infrastruktūrai valstybės žemės plotuose atkurti, betgi du šalies rajonai lėšas planuoja panaudoti būtent užtvankų remontui.
– Lėvens užtvanka nėra melioracijos įrenginys… – svarstė ministras.
– Užtvanka buvo statyta vandens lygiui pakelti, vadinasi, – melioracijos reikalams. Ir neremontuota ji jau 20 metų, – sakė R. Bimbiris.
Anot specialisto, užtvanka – valstybinės reikšmės objektas, juo būtina remontas: sutrūkinėjusios pralaidų gumos, ėmė sunktis vanduo…
– Jei įvyktų užtvankos avarija, vanduo užlietų nemenką dalį Kupiškio, – sakė R. Bimbiris.
– Siektų ir Karsakiškį, – paantrino Seimo narys J. Jarutis.
Ministras nebuvo tikras, kupiškėnų galimybe Solidarumo fondo lėšas panaudoti užtvankos remontui. Ir vėliau, kai svečiai ir rajono valdžia sustojo bendrai nuotraukai, ir meras D. Bardauskas pasiūlė ministrui paspausti rankas, šis pajuokavo:
– O spauda parašys, kad pasiektas susitarimas dėl užtvankos.
Taip ir atsitiko: jau susitikime su rajono ūkininkais ministras pranešė, jog žinute gavo specialistų išaiškinimą, kad Kupiškis gali iš ES solidarumo fondo rajonui skiriamus per 300 tūkst. eurų panaudoti Lėvens užtvankos remontui.
Ministras atvyko su dukrele
Verslas nesnaudžia: jam net force majeure didina pajamas
Rajono meras D. Bardauskas ministrui išsakė ūkininkų nuoskaudą: dėl liūčių ir dėl sausros sudarytų nenumatytų aplinkybių force majeure situaciją skelbė valstybė, o pažymą apie stichijų padarytus nuostolius pateikia Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Už paslaugą rūmai prašo 200 Eur.
Kodėl pažymos negali teikti, pavyzdžiui, žemės ūkio skyriai? Kas tai – lobizmas?
Nevisai. Tokie atsiskaitymai pagal ES principus labiau tinka asocijuotoms struktūroms. Be to, analizuojamas kiekvienas atvejis, kainuojantis kažkieno laiką. Laikas – pinigai. Bet Vyriausybė talkina ūkininkui: kompensuos tuos 200 pažymos eurų iš valstybės biudžeto. Tiesa, ūkininkams ministras priminė: gauta pažyma teisme nebūtinai padės išlošti bylą prieš tą, su kuo sudaryta grūdų supirkimo sutartis. Ministro susitikime su žemdirbiais Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius irgi pripažino: daugelio ūkininkų sutartis pasirašyta labai neįdėmiai ją įsiskaičius.
Ir turtingiems ūkininkams reikia paramos
Pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius
Seno drenažo pavyzdžiai, pademonstruoti LŪS Kupiškio skyriaus ūkininkų
Pirmininkas Z. Aleksandravičius vardino:
– Kupiškio rajonas užima 108 tūkst. ha teritoriją, kurios 58,89 proc. – žemdirbystės plotai. Nusausintos žemės yra 59 611 ha, drenažu – 53 591. Melioracijos darbai rajone vyko 1958–1999 m. Kupiškio rajono melioracijos statinių būklė yra itin prasta. Daugumos drenažo sistemų amžius Kupiškio rajone siekia 33–54 metus. 2013 m. buvo pradėta tvarkyti griovius pagal priemonę pelno nesiekiančiomis investicijomis; buvo stipriai agituojama – sutvarkėme 200 km griovių.
Tad Z. Aleksandravičius primena, jog žemdirbiai nesutinka, kad melioracijos grioviai, sureguliuoti upeliai, einantys per daugelio savininkų plotus, kelias seniūnijas, būtų perduoti žemės savininkams – tai turi likti valstybės. Vandens nuvedimo kanalai tarnauja ne vien žemdirbiams, bet sausina kelius, miškus, gyvenvietes, poligonus, aerodromus… – valstybė turėtų daugiau prisidėti prie griovių sistemos tvarkymo.
Kupiškio ūkininkai norėtų – tai jie patvirtino ir spalio 5 d. LŪS Kupiškio skyriaus tarybos posėdyje – valstybės iniciatyvų organizuoti masinį ūkininkų nemokamą mokymą, kaip tvarkyti melioracijos sistemas, jas prižiūrėti ir rekonstruoti,; valstybė turėtų skatinti ūkininkus steigti melioracijos asociacijas, valstybė labiau turėtų rūpintis magistralinių griovių šienavimu, melioratorių ruošimu, metodinės mokomosios medžiagos apie melioraciją, jos įrenginių priežiūrą bei remontą leidyba…
Iš minėto Solidarumo fondo skirtų 300 tūkst. eurų bei kasmet Kupiškio rajono melioracijai atseikėjamų 200 tūkst. eurų privatiems ūkiams nebus skirta. Ūkininkų veidai dėl ministro šio priminimo nenušvito – priešingai.
Bet ir ministras rodos, neturi šimtaprocentinio pasitikėjimo ūkininkais: jis paprašė jų sąžiningai prisipažinti, ar tikrai 30 proc. derliaus suniokojo sausra. Kupiškėnai prisipažino sąžiningai – daugelio suniokojo būtent tiek.
Ūkininkai turėjo klausimų
Ministras priminė: ūkininkavimas – irgi verslas
Dėl sausros ūkininkams trumpinamas kai kurių projektų įsipareigojimo laikas, planuojamas fondas modernizuoti mažus ūkius, siūloma naudotis ES paramos fondai, kreiptis į ministeriją konsultacijų, į rūpinus ir neatsakytus klausimus nemokamai bus atakyta raštu – atsakymai atkeliaus į Žemės ūkio ir bendruomenių skyrių.
– Mes vos galą su galu suduriam. Ką modernizuoti? – teiravosi ūkininkė.
Va, tuomet ministras ir priminė: ūkininkavimas – irgi verslas.
Šiandien, atrodo, suabejota: ar ne per daug šalies ir ES investicijų tiesiog atiduota turtingiesiesiems, kaip ministras sakė, jų super-duper įrenginiams ir linijoms. Planuojama kurti fondą, kurio lėšomis už menkus procentus galės naudotis turtingi ūkininkai ir žemės ūkio žaliavos perdirbėjai, bet gautą sumą privalės grąžinti 100 proc. Iš sukauptų dividendų ir bus finansuojamos smulkaus ūkio iniciatyvos, anot ministro G. Surplio, – smulkus šeimos ūkis; jis jam, beje, ir yra patraukliausias.
Turėjo ūkininkai klausimų ir dėl projektų sąlygų, ir dėl terminų bei su Nacionaline mokėjimų agentūra. Z. Aleksandravičius – savame stiliuje – pasidžiaugė Popiežiaus vizitu: tai galėjo lenti Agentūros viršininko grįžimą į postą.
Šiek tiek apie pieną ir mokestį už šiukšles
Pabaigai Z. Aleksandravičius priminė šiukšlių mokestį ūkininkams. Jis, labai nepagarbiai atsiliepęs apie Kupiškio rajono valdžią, ministro paprašė pagaliau spręsti šio mokesčio problemą.
Ministras nedaugžodžiavo: yra du keliai – stiprinti solidarumo principą arba visą rajono šiukšlių surinkimo naštą perkelti ant daugiabučių gyventojų pečių.
Z. Aleksandravičius perteikė ir rudeniškas nuotaikas, labai atspindinčias šalies kaimo situaciją.
– Iš galvijų augintojų perku mėšlą. „Paskutinis ruduo: nebeturėsiu jo“, – sako man kaimietis, – pasakojo Z. Aleksandravičius.
Prieš keletą dienų, kaip sakė ministras, bendrame posėdyje susėdo visos penkios šeimos ir smulkesni pieno perdirbėjai, jo gamintojai. Pieno supirkimo kainos nekils, kol neįsivyraus abipusis supratingumas, bendrystė, solidarumas – tiesiog paprastas supratimas: jei pjausi šaką ant kurios sėsi, ji nuluš, arba nebebus pieno.
Ministras G. Surplys priminė kaimyninės šalies susitelkimo pavyzdį – kelias dienas nebepardavė pieno. O kaip jo supirkimo kainas gali sureguliuoti valstybė? Niekaip – privataus sektoriaus nepareguliuosi. Be to, šiame sektoriuje dar yra ir prekybininkas.
Svečiai lankėsi grudų supirkimo įmonėje, Kandrėnų ūkyje; tą pačią dieną vyko į Rokiškį.
Savo „Facebooko“ paskyroje ministras rašo: „Šiandien – Kupiškis ir Rokiškis. Susitikau su ūkininkais ir apsilankiau ūkiuose. Lašuose gamina granules, kuriomis maitinami ristūnai Saudo Arabijoje, ir kepa duoną, kurią valgo JAV ir Australijoje. O Kandrėnuose ekologiniam pieno ūkiui puikiausiai užtenka 12 karvių, kad puikiai suktųsi. Už šios dienos citatą dėkoju poniai Stasei iš Kandrėnų: „Pirmutinė investicija žemės ūkyje turi būti į smegenis!“ Gero savaitgalio!“
Rita Briedienė
Autorės nuotraukos