Žvangučiais Algio Jackevičiaus išpuoštas žirgas atitempė šventėn pilnus ratus vaikų. Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos bendruomenės žmonėms patiko ši išmonė: juk ir metai ne bet kokie – Arklio.
Prieš pat Naujuosius – gruodžio 28-ąją – Šovenių, Budrių ir Jurgėnų kaimų žmonės šventė savo bendruomenės 5-erių metų sukaktį.
– Kas sukakčiai galėtų lemti priešnaujametinę dieną? – klausėme bendruomenės pirmininko Valentino Gudėno.
– Formalumas. Gruodžio 30-ąją buvo įregistruota Budrių bendruomenė, prie kurios vėliau prisijungė kaimyniniai kaimai, – sakė jis.
Anot V.Gudėno, Sigutė Zmejauskienė, Jūra Burneikienė ir Loreta Kirkuvienė ėmėsi neįmanomų žygių išsaugoti Šovenių pradinę mokyklą. Nepavyko: mažėjo vaikų, ir mokyklėlės egzistencija baigėsi… Tačiau išjudinta iniciatyva nebeužgeso – buvo įregistruota bendruomenė, mokykla darėsi vis labiau reikalinga jos poreikiams. O kai Budrių bendruomenei dar ėmė vadovauti pedagogas, nemenko – per 30 ha – ūkio valdytojas, minėti kaimai ėmė skaičiuoti pirmąjį intensyvios veiklos penkmetį.
Pirmas projektas, rašytas Žemės ūkio ministerijai, buvo sėkmingas: bendruomenės namams nupirkta baldų, multimedijos įranga, trys kompiuteriai… Tiesa, šviesolaidinis internetas vis dar nepasiekia šios atkampios Anykščių krašto vietovės, beje, kaip ir Autobusų parko transportas. Geltonasis autobusiukas – vienintelė viešoji transporto priemonė, prie kurios tenka derinti savo išvykas į seniūnijos ar rajono centrą. Iki Kavarsko – 7, o Jurgėnų žmonėms iki seniūnijos centro – net 11 km.
Budrių bendruomenė jungia 78 narius. Kai kurie jų gyvena Kavarske ar net Ukmergėje, bet yra gimę ir augę Šoveniuose, Budriuose ar Jurgėnuose. Kai šiemet leidybai buvo planuojamas 2014-ųjų kalendorius, kurį parengė ir sumaketavo Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojas Dalius Dapkus, šiuose kraštuose saugantis savo šaknis, suskaičiuota 40 kiemų, susispietusių bendruomenėje. Tokiu tiražu ir buvo atspausdintas kalendorius, priminsiantis šių metų veiklos perspektyvą.
Prieš Kalėdas į kiekvienas duris buvo pasibelsta. Į vietinį kalėdinių dovanų banką patys bendruomenės nariai nešė kas ką gražaus sumanęs. Danutė Čiukšienė net 12 dovanų paruošė. Trys Kalėdų seniai, nešini kalendoriais ir dovanomis, lankė žmones. Ir ne šiaip sau lankė: bendruomenės pirmininko dukra Vitalija, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos dešimtokė, kaip jau keleri metai, taip ir šįkart, filmavo kiekvieną senolį ir senolę, užrašė jų prisiminimus – juk išeis jie ir išsineš savo istorijas; vien 2013-aisiais šiose apylinkėse aštuonis kartus buvo rengiamos šermenys…
Vitalija yra užfiksavusi visus svarbiausius bendruomenės renginius ir įvykius. Ir aukščiausią – 14 m – Joninių laužą, kuriam Saulius Deveikis net savo seną pirtį padovanojo.
– Žinojom, kad Lietuvos rekordus registruojanti įmonė „Factum“ yra užfiksavusi 7,8 metrų aukščio Joninių laužo rekordą. Teko paplušėti gerą savaitę, kol sukrovėm bene per pus didesnį. Labai bijojom, kad kas nors per anksti jo neužkurtų… Dalius Dapkus surengė labai vykusią reklaminę akciją, atliko visas būtinas procedūras rekordui užfiksuoti, – pasakojo V.Gudėnas.
Ir štai: Budrių bendruomenė, tris metus puoselėjusi aukščiausio laužo idėją, – rekordo savininkė. Kas ją beaplenks?
Vitalija užfiksavo ir visas sporto varžybas: futbolo, kai dėl įvarčių rungiasi tėčiai ir sūnūs; dviračių, kai didįjį – 13 km – ratą „Atžalyno žiedas“ mina savi ir svečiai, bei mažąjį – 2,5 km, kai jį įveikia irgi savi ir svečiai… triratukais. Po kelerių metų šie filmukai įgaus neįkainojamą vertę net muziejininkams.
Budrių bendruomenės nariai patys rekonstravo senąjį mokyklos stadioną. Vietomis jis buvo kuprotas, vietomis – duobėtas. Išlygino. Galima ir kaimyninių bendruomenių sportininkus kviestis.
Ekologinis takas, jungiantis septynias – „Inkilo”, „Budrių ežero“, „Bebro“, „Laužo“, „Pelėdos“, „Budrių piliakalnio“ ir „Atžalyno žiedo” – stoteles, – tikras bendruomeniškumo stebuklas. Kiekviena stotelė turi savo šventę, garbinančią paukščius, žuvis, vandenį, ugnį, istoriją…
– Turbūt stipriausi esam žinojimu, kad niekas nieko mums neatneš. Vaišių stalui neieškom rėmėjų, kaip daugelis. Ir bendruomenės sukakties, ir Naujųjų metų šventes rengėme patys. Niekam nekyla klausimų, ar reikia dalyvauti, ar reikia atsinešti maisto , – sakė V. Gudėnas.
Net 30 žmonių – jauni ir seni – susėdo prie naujametinio bendruomenės stalo. Visiems pažįstami ir net savi tapo šie namai. Ypač po sėkmingo antrojo projekto, rašyto Anykščių rajono VVG paskatinimu ir pelniusio bendruomenės namams visokių rekonstrukcijų už 175 tūkst. litų: sutvarkyta katilinė, atnaujinta šildymo sistema, sanitarinis mazgas, dušas.
– Turime ir posėdžių, ir šventinę sales. Mūsų planuose – skaitykla. Gal čia rastųsi ir nedidukė bibliotekėlė. Labai norisi, kad namai būtų atviri, kad į juos būtų galima užeiti ne tik progomis. Gal pavyktų bent ketvirtadaliu etatu įdarbinti žmogų… – planus dėliojo bendruomenės pirmininkas.
Į penkmečio šventę buvo atvykę rajono meras Sigutis Obelevičius, vicemeras Donatas Krikštaponis, Seimo narys Ričardas Sargūnas, Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas.
– Sakoma, kad vienas lauke – ne karys. Tačiau ir vieno žmogaus iniciatyva gali neįtikėtinai daug – suburti ir vesti žmones. Tik tam vienam reikia labai daug energijos ir nuosavo laiko. Valentinas Gudėnas nepavargs. Neabejoju, to labai tikisi ir bendruomenė, – vertindamas budriečių veiklą sakė seniūnas A.Gansiniauskas.
O paskui seniūnas dar pridūrė:
– Valentinas – labai cekavas žmogus.
Rita Briedienė
Vitalijos Gudėnaitės nuotraukos