Liepos 17 d. Rokiškio rajono Panemunėlio geležinkelio stoties biblioteka sutiko Roblių kaimo poeto Jono Balaišio kūrybos gerbėjus. Buvo surengtos jo poezijos knygos „Skaudėjimo žodžiai“ sutiktuvės.
Vienkiemio poetas – taip dažniausiai pristatomas J.Balaišis – pasinėrė į nuoširdų bendravimą su plunksnos draugais, bičiuliais ir kraštiečiais, panūdusiais poetiškai nuo vasaros darbų atsipūsti.
– Knyga prasideda nuo jos pavadinimo ir viršelį puošiančios fotografijos, – savo įžvalgomis apie šį poezijos rinkinį dalinosi Daiva Vilkickienė, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja ir literatų klubo „Vaivorykštė“ sekretorė. Pasak jos, senas vienkiemis vakaro žaroje, kai lange nebėra šviesų, bet dar tebėra sodas ir, vadinasi, dar kažkas čia gyvena, kalba apie poeto vienišumą, apie jo dažnai patiriamą dvasinį skausmą.
Eiles, kuriose juntamas nerūpestingos vaikystės, primenančios pasaką, ilgesys ir dabarties skaudi realybė, motinos vaidmuo ir nuklydimai Lietuvos istorijos vingiais, skaitė pats jų autorius ir jo bičiuliai. Pastarieji vienkiemio poetui skyrė dar ir savo bei kitų garsių Lietuvos poetų kūrybos posmus, giesmes, negailėjo gerų žodžių ir prasmingų palinkėjimų.
Poetą sveikino Panemunėlio seniūnas Anicetas Bytautas, miestelio kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Skipskienė, poeto klasės draugė Irena Kaminskienė, Panemunėlio geležinkelio stoties kaimo bendruomenės pirmininkas Romualdas Kaminskas, kraštietė Elvyra Juosponytė-Liorentienė, Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro (UDC) kultūros renginių organizatorė Audronė Šakalienė, poetė Danutė Mažeikienė, gausus literatų klubo „Vaivorykštė“ narių būrys: pirmininkė Salvinija Kalpokaitė, Zita Mironienė, Stasė Junokienė, Alė Kazlauskienė, Kriaunų kaimo bibliotekininkė Audronė Telšinskienė ir kiti.
Savo gražiausias dainas visiems skyrė Panemunėlio UDC meno vadovas Stanislovas Sabaliauskas ir jo vadovaujamas moterų kolektyvas. Ilgametis armonikierius Bronius Žvirblis džiugino armonikos melodija ir poetą, ir susirinkusiuosius.
– Prieš Bronių (B.Žvirblį – aut. past.) aš – kaip utėlė, o prieš Daivą (D.Vilkickienę – aut. past.) – kaip blusa, – pagautas jausmų šmaikštavo ir bičiulių talentus su humoru gyrė vienišas poetas.
Pažinęs ir pamilęs poezijos rinkinį „Skaudėjimo žodžiai“ gausus poezijos mylėtojų, panorusių įsigyti knygą iš pačio poeto rankų su asmeniniais palinkėjimais, būrys apsupo vienkiemio žmogų. Tuomet ir pagalvoji: tokią akimirką visos vienišumo valandos, leidusios atsirasti žodžiams, kurie turi galią sujungti žmones, išsibarsčiusius vienkiemiuose, kaimuose ir didmiesčiuose, įgauna prasmę.
Nuo paauglystės eiles kuriantis J.Balaišis tik prieš gerą dešimtmetį ėmęs savo kūryba dalintis su plačiąja visuomene, jau yra išleidęs tris poezijos rinkinius – „Kaimo elegijos“, „Metai vieškeliais nueina“ ir „Skaudėjimo žodžiai“. Pasak pačio autoriaus, kūrybiniame gyvenime šiuo metu prasidėjęs naujas etapas – bandymai sukti prozos keliu.
***
Nevadink manęs baltai
Ir nesiūlyk man aiškumo
Gunksi ratai vakarais
Žydi nekaltųjų kūnai
***
Skaudėjimo nukirpki dagtį.
Į vienišą sodybą nulydėk.
Čia žibalinė degs per naktį
Ir varnalėšos segsis prie širdies.
O žodžiai čia jėgos įgavę
Per dilgėles toliau nužengs.
Bepročiai, žemėj karaliavę,
Į Kristų akmenį ridens.
/J.Balaišis „Kamonada“/
Indrė Viktorija Užukukytė
Autorės nuotraukos